19-metė plaukikė ilgai ieškojo savęs ir naujos ugnies plaukimui po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, kuriose tituluota atletė liko septinta 100 m krūtine finale.
Praėjusį rudenį su savo broliais R.Meilutytė keliavo po Pietų Ameriką, Europą ir Lietuvą, tuo pat metu atsisveikinusi su treneriu Johnu Ruddu, su kuriuo dirbo šešerius pastaruosius metus Plimute (Anglija).
J.Ruddas priėmė Airijos plaukimo rinktinės pasiūlymą, o R.Meilutytė ilgam nutūpė Kaune ir lapkritį pradėjo treniruotis Girstučio baseine.
Iš pradžių ji įdėmiai svarstė galimybes perkelti karjerą į kurį nors Jungtinių Valstijų universitetą.
Kaune R.Meilutytė buvo susitikusi su Kolorado Springse dirbančiu Genadijumi Sokolovu – iš Kauno kilusiu įtakingu sporto mokslininku, talkinančiu JAV plaukimo rinktinei.
„Aš pasakiau savo nuomonę, ką jai reikėtų daryti, kad laimėtų medalį 2020 metais olimpinėse žaidynėse Tokijuje, o prieš tai pasaulio čempionatuose, – 15min sakė G.Sokolovas. – Diskutavome apie tai, ką jai reikėtų keisti treniruotėse, aš jai su malonumu galiu patarti, bet galutinį sprendimą priima pati Rūta“.
Vienam treniruotis ir įdėti maksimalias pastangas yra sunku. Amerikoje beveik nė vienas plaukikas nesitreniruoja pavieniui. Net ir Michaelas Phelpsas ar Katie Ledecky turėjo grupę treniruočių partnerių.
G.Sokolovas teigė, jog JAV universitetų pasirinkimas tokio lygio plaukikei, kaip Rūtai, būtų labai platus. Tas pats Kolorado Springsas, kur yra JAV plaukimo ir šiuolaikinės penkiakovės olimpinis centras, galėjo tapti naujais lietuvės namais.
G.Sokolovo nuomone, JAV R.Meilutytė būtų suradusi tai, ką sunku gauti Kaune – ne tik patyrusį trenerį, bet ir aukšto lygio treniruočių partnerius.
„Yra daug trenerių, bet dar svarbiau būtų gera plaukikų grupė šalia, – sakė G.Sokolovas. – Vienam treniruotis ir įdėti maksimalias pastangas yra sunku. Amerikoje beveik nė vienas plaukikas nesitreniruoja pavieniui. Net ir Michaelas Phelpsas ar Katie Ledecky turėjo grupę treniruočių partnerių šalia, nes komandinis palaikymas yra reikalingas“.
Svarstydama apie Jungtines Valstijas R.Meilutytė prieš galimą žvalgybą kitapus Atlanto nusprendė atgauti fizinę formą – ji ėmė aktyviai treniruotis Kaune, padedama jauno plaukimo specialisto P.Andrijausko.
32 metų panevėžietis 2004 metais startavo Atėnų olimpinėse žaidynėse, plaukdamas peteliške.
Kaip treneris P.Andrijauskas iki tol buvo dirbęs tik su vaikais, Rūta jam tapo pirmąja aukšto lygio plaukike. Be to, P.Andrijauskas prieš kelerius mėnesius tapo Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentu.
„Jis motyvuotas žmogus, nori dirbti, o to pakanka, kad treneris tobulėtų. Toliau viskas priklausys nuo jo paties – kaip jis įsisavins žinias, kiek norės jas vis atnaujinti. Jis turi visas galimybes“, – apie P.Andrijauską sakė buvęs Lietuvos plaukimo rinktinės treneris Žilvinas Ovsiukas.
Tarp plaukikės ir jauno trenerio atsirado tinkama chemija – jie kartu važiavo į ilgas treniruočių stovyklas Ispanijoje – aukštikalnėse Siera Nevadoje ir Tenerifėje.
Gruodį Rūta startavo Lietuvos pirmenybėse, sausį varžėsi Belgijoje, kur sugrįžo ant aukščiausios pakylos, bet varžybos buvo neaukšto rango, o R.Meilutytės rezultatai – mažai pasakantys pradinėje sezono stadijoje.
Galbūt tokio lygio plaukikė, kaip Rūta, jau būtų galėjusi treniruotis viena, be trenerio?
„Sportininkui svarbu pasitarti su treneriu. Krūvis daro savo ir blaiviai mąstyti ir vertinti situaciją ne visada įmanoma, – teigė Ž.Ovsiukas. – Treneris yra reikalingas.
Reta išimtis, kai sportininkas treniruojasi vienas. Virgilijus Alekna yra dirbęs vienas, bet jo specifika kiek kitokia. Plaukimas reikalauja akies iš šalies – kad matytų plaukimo techniką, įvertintų ir patartų“.
Kaune R.Meilutytė neturėtų aukšto lygio partnerių, o ir dėl didelio dėmesio Lietuvoje jai būtų kiek sunkiau dirbti nesiblaškant. Tačiau Ž.Ovsiuko nuomone, tai – mažos kliūtys, nes nebūtina visus dvylika mėnesių treniruotis vienoje vietoje.
Buvęs Ž.Ovsiuko auklėtinis Giedrius Titenis šiuo metu gyvena Vilniuje, kur treniruojasi daugiausiai laiko. Bet naujasis plaukiko treneris yra vokietis Dirkas Lange'as. G.Titenis dažnai keliauja į Austriją, kur D.Lange'as suburia plaukikus į būrį.
Globaliame pasaulyje viskas tampa įmanoma ir R.Meilutytė taip pat galėtų treniruotis ne tik Kaune, bet ir JAV, kur jai padėtų G.Sokolovas, kituose Europos miestuose.
„Lietuvoje ji būtų mažai laiko. Viso pasirengimo pagrindas yra treniruočių stovyklos – aukštikalnėse arba atvirajame vandenyje. Ypač šaltuoju metų laiku verta pabėgti nuo gripo ir kitų ligų.
Ar gyvenamoji vieta būtų Kaunas ar Anykščiai, nebe taip svarbu, nes svarbiausia būtų pasirengimo planas. Vieną stovyklą seka kita stovykla – didelio skirtumo nelieka. Žinoma, svarbiausia, kad šalia būtų geras treneris.
Kita vertus, vien gero trenerio irgi nepakanka. Reikia turėti bazę ir finansavimą. Norint konkuruoti pasaulyje aukščiausiu lygiu visos sudedamosios dalys turi būti užpildytos.
Pirmiausia dabar reikėtų užsitikrinti pasirengimo biudžetą, nes aukščiausio lygio pasirengimui reikalingas geras finansavimas.
Vien tiek rezultato siekimas neužtikrintų tolesnių gyvenimo tikslų. Jai reikėtų ir mokslus baigti, o studijas reikėtų derinti su plaukimu. Aš manau, kad ir aukščiausio lygio sportininkas turėtų pabaigti mokslus“.
Kauno mero kabinete rengiama spaudos konferencija yra geras ženklas, kad sąlygos treniruotis gimtajame mieste bus užtikrintos.
Svarbiausios metų varžybos laukia liepos mėnesį, kai Vengrijoje vyks pasaulio vandens sporto šakų čempionatas. Tačiau net ir šios pirmenybės yra gera vieta ne žūtbūtinei medalių medžioklei, o išbandymams.
„Tai – eksperimentiniai metai, visiems sportininkams patogūs bandymams ir naujovėms, – sakė Ž.Ovsiukas. – Kuo arčiau olimpiniai metai, tuo mažiau laiko eksperimentams. Likus dvejiems metams iki olimpinių žaidynių reikėtų turėti aiškią strategiją. O dabar yra metai, kai sportininkas yra laisvas, gali iš naujo mąstyti, dėlioti ir priimti sprendimus“.
