Nuo motociklo į valtį
Būdamas 17 metų paauglys O.Tufte važinėjo motociklu ir užsiėmė motokrosu, tačiau netikėtai pabandė irkluoti. Tiesa, visų pirma jis išbandė ne tikrą valtį, o ergometrą – specialų irklavimo treniruoklį. Po to sėdo į valtį ir iki jos neišlipa iki dabar.
Rio olimpinės žaidynės yra mano tikslas, po jų turėsiu atsisėsti ir pagalvoti. Esu šiame sporte jau 23 metus, bet vis dar puikiai jaučiuosi
„Tai buvo atsitiktinumas, užsiiminėjau motokrosu, kai į mano ūkį atvyko vaikinai, kurie norėjo pavažiuoti motociklais. Jie buvo nacionalinės irklavimo jaunimo komandos nariai.
Prisijungiau prie jų žiemos treniruotėms, bet po trijų savaičių aplenkiau visus sukdamas ergometrą. Treneris „įsodino“ mane į valtį. Tikslas buvo laimėti Norvegijos čempionatą. Žadėjau irkluoti du mėnesius, po to grįžti į motokrosą, bet taip ir nesugrįžau. Praėjo jau 23 metai“, – apie irklavimo pradžią pasakojo O.Tufte.
Naujienas iš Europos irklavimo čempionato praneša Paulius Cubera – sekite mane „Facebook“ tinkle.
Vis dėlto, talentas netruko atsiskleisti ir būdamas 25-erių, 2001-aisiais metais, O.Tufte laimėjo pirmąjį pasaulio čempiono titulą ne tik karjeroje, bet ir Norvegijos vienviečių istorijoje. Po dvejų metų šį pasiekimą pavyko pakartoti.
Negana to, O.Tufte yra vienas iš vos kelių vienvičių irkluotojų, kuriam pavyko apginti olimpinio čempiono titulą (laimėjo 2004 ir 2008 m.). Aukso medalis olimpinėse žaidynėse – kiekvieno sportininko svajonė, tačiau O.Tufte svajonę pasiekė dukart.
Tarp konkurentų ir Mindaugas Griškonis
Įdomu, kad iš viso net šešių pasaulio čempionato medalių savininkas nėra nė karto laimėjęs Europos čempionato. Dalyvavo Senojo žemyno pirmenybėse O.Tufte tik dukart, abu sykius tai darė nesėkmingai. Norvegas savo prioritetus dėliojasi kiek kitaip.
„Man svarbiausi pasaulio čempionatai, kuriems kasmet rengiuosi per pasaulio taurės etapus (jų per metus būna trys – aut. past.). Taip aš rengiuosi.
Europos čempionate šiemet noriu pasiekti geresnį lygį nei buvau pastaruosius porą metų. Manęs netenkino mano irklavimas, sveikata nebuvo pati geriausia. Tikiuosi, kad sugebėsiu kontroliuoti savo kūną ir irklavimo techniką bei galėsiu kovoti su Mindaugu Griškoniu iki pat finišo“, – teigė O.Tufte.
Nors Estijos irklavimo legenda Juris Jansonas olimpinį apdovanojimą laimėjo būdamas net 43 metų, tačiau ir 39-eri yra tas amžius, kai bet kurioje sporto šakoje kyla klausimas – kiek ilgai.
„Rio olimpinės žaidynės yra mano tikslas, po jų turėsiu atsisėsti ir pagalvoti“.
Irkluotojas, ūkininkas, gaisrininkas, verslininkas
Kaip 39-erių metų atletas vis dar sugeba nusiteikti ir motyvuoti save treniruotėms ir startams?
„Mane motyvuoja galimybė tobulėti ir buvimas didelės irklavimo bendruomenės nariu. Tai yra mano motyvacija – mes esame graži didelė šeima, nesvarbu, kokiomis spalvomis lenktyniaujame. Vandenyje varžomės vieni su kitais, o po finišo esame draugai. Mėgaujuosi ta sporto dvasia ir pačiu sportu“, – sakė O.Tufte.
Vien irklavimu norvegas neapsiriboja, kaip visi šiauriečiai mėgsta slidinėti, tačiau O.Tufte yra ūkininkas, verslininkas, ne vienerius metus buvo dar ir gaisrininku. Norvegijos irklavimo rinktinė pasipuošusi „Tufte“ prekės ženklo apranga, jo ūkyje turistų laukia gausybė pramogų, nepamiršta sportininkas ir šeimos.
„Dirbau gaisrininku nuo 2001 metų iki 2008-ųjų, tačiau kai sukūriau šeimą nusprendžiau to nebedaryti. Dėl sporto per metus apie 200 dienų būnu ne namie, o gaisrininko darbas reiškia, kad šeimai lieka dar mažiau laiko. Vis dar esu ūkininkas, auginame javus, turiu dvi įmones, tad veiklos netrūksta“, – pasakoja vienas tituluočiausių pasaulio irkluotojų.
