Vadovaujant M.Masilioniui mūsų šalies irkluotojai iškovojo ne vieną medalių komplektą, bet olimpiniais metais teks irtis be jo patarimų.
„Jis parašė pareiškimą, kad išeina iš darbo“, – 15min trečiadienį patvirtino Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis.
Darbiniai santykiai su M.Masilioniu įšalo rudens pabaigoje.
Už Lietuvos irkluotojų pasirengimą pastaraisiais metais atsakingas M.Masilionis spalį parašė atostogų prašymą, o lapkričio viduryje buvo pastebėtas Turkijoje, besidarbuojantis su Rusijos rinktinės irkluotojais.
Tuomet tai buvo šokas Lietuvos irklavimo federacijos vadovui, iš pradžių neprisiskambinusiam treneriui ir su juo pasikalbėjusiam jau daug vėliau.
„Išgirdome argumentus, kad jis pavargo, jam norisi iš šalies pasižiūrėti, kas vyks toliau.
Jis nesako, kad nedirbs su mumis ateityje, bet dabar paliko pareiškimą, kad išeina iš darbo federacijoje, – pasakojo D.Pavilionis. – Jis užsiminė puse lūpų, kad gavo pasiūlymą iš rusų. Nors sutartis nepatvirtinta, kaip suprantu, dabar jis vėl yra išvažiavęs su jais.“
Turėjo priekaištų federacijai
M.Masilionis trečiadienį dar neatsiliepė į 15min paliktą žinutę, bet dėl neįprastos situacijos su treneriu esame kalbėję jam darbuojantis Turkijoje su Rusijos irkluotojais.
Jis tvirtino, kad pastaraisiais metais kilo klausimų dėl darbų federacijoje, nebuvo palaiminti visi jo prašymai dėl irkluotojų išvažiavimo į stovyklas, trūko aiškumo dėl federaciją paliekančių specialistų ir pasirengimo plano 2021-iems metams.
M.Masilionis teigė, kad ir anksčiau buvo gavęs pasiūlymų iš kitų komandų, o dabar sulaukė pasiūlymo iš Rusijos rinktinės tarpininkaujant Giovanni Postiglione – šis italas anksčiau daug metų konsultavo Lietuvos irklavimo rinktinę, bet nuo 2019 metų dirba su rusais.
„Pirmą kvietimą (iš rusų, – red.) gavau tik lapkričio mėnesį, jau būdamas atostogose. Būdamas atostogose nepuoliau skambinti federacijos prezidentui ar kitiems, nes galvojau, kad važiuoju apsižiūrėti, įsitikinti, kaip yra. Tai – tarsi darbo pokalbis, pasižiūrėjimas. Nesinori pulti iš vieno darbo į kitą, nežinant, kas ten laukia, nežinant, ar priims, – pasakojo M.Masilionis. – Čia, kaip ir normaliame darbe, yra kolektyvas, aš esu naujas žmogus, reikia įsitikinti, ar sutampa požiūris, ar galima tęsti darbus. Bandomasis laikotarpis, o tada jau galima priimti bendrus sprendimus.”
M.Masilionis dirbti treneriu pradėjo 2012 metais, kai pats nusprendė baigti irkluotojo karjerą.
Jaunas specialistas darbavosi išvien su federacijos samdytu G.Postiglione. 2016 metais, kai Lietuvos vyrų porinė dvivietė (Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris) laimėjo olimpinių žaidynių sidabrą, o moterų porinė dvivietė (Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė-Karalienė) – bronzą, M.Masilionis išrinktas geriausiu Lietuvos sporto metų treneriu.
Po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių jaunojo trenerio sėkmės metai tęsėsi, nes vyrų porinė keturvietė 2017 metais laimėjo viską – pasaulio ir Europos pirmenybių auksą. 2018 m. ketvertas iškovojo Europos pirmenybių sidabrą, o M.Masilionis sulaukė apdovanojimo prezidentūroje.
Irkluotojai reagavo skirtingai
Kad M.Masilionis prisidėjo prie Rusijos komandos Turkijoje, tuometinė jo auklėtinė Milda Valčiukaitė sužinojo anksčiau nei federacija.
„Aš tikrai norėčiau, kad Mykolas toliau būtų mano treneris. Bet jis turi nesutarimų su federacija, jo darbo sąlygos netenkina. Jis pradėjo ieškoti kitų sąlygų“, – sakė 2016 metų olimpinė prizininkė.
Bet buvo irkluotojų, kurie reagavo kitaip.
„Mes dabar treniruojamės su Kęstučiu Kebliu, o su kuo dabar dirba buvęs mūsų treneris, nelabai kam rūpi, nes visi sportininkai jo atsisakė prieš metus, – teigė keturvietės komandos narys Rolandas Maščinskas. – Jis dirbo tik su viena sportininke ir pastaruosius dvejus metus kaip treneris nerodė rezultatų – visa rinktinė buvo dugne. Pasikeitus treneriui, pamatėme, kad rezultatai gerėja, iškovotas Europos čempionato medalis. Visa rinktinė nesijaučia ką nors praradusi. Tik federacijos atžvilgiu jis pasielgė nevyriškai, nesugebėjo net atsakyti į skambučius – tai rodo silpnumą ir tiek.“
Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas D.Pavilionis pripažino, kad apmaudu prarasti jauną, bet jau patyrusį trenerį.
„Jis yra jaunas, geras treneris. Mes visi kartu augome, su juo brendo sportininkai. Investuota daug lėšų ir žinių, tad netekti tokio trenerio yra nuostolis.
Iš žmogiškosios pusės mes irgi jautėmės jį užauginę, tokių trenerių neturime daug. Trūksta jaunų trenerių, o jis jau buvo apšaudytas, dirbęs su elito irkluotojais ir surinkęs žinių ir praktinės patirties bagažą“, – kalbėjo D.Pavilionis.
Lietuvos keturvietė dar varžysis šiemet su Rusijos irkluotojais dėl olimpinio kelialapio į Tokiją, tad lietuvių keliai su treneriu gali susikirsti prie varžyboms skirto vandens.
„Galbūt iš pradžių pasireiškė kiek jaunatviškas elgesys, mėginimas iš pradžių nieko nesakyti. Jei būtų atėjęs iškart pasikalbėti, būtų mažiau triukšmo, – sakė Lietuvos irklavimo federacijos vadovas. – Nė vienas žmogus nėra pririštas, kiekvienas yra laisvas rinktis. Mūsų sutartyje nebuvo datos iki olimpinių žaidynių ar panašiai, tad juridinio pagrindo sulaikyti jį neturėjome.
Be to, negalėjome laukti ilgai, nes sportininkai dirba intensyviai po 7 valandas kasdien, negalima ilgai palikti jų be trenerių. Jam būnant atostogose jau buvome pergrupavę trenerius, tad sportininkai didelio nuostolio nejautė.“
Dabar Lietuvos irkluotojas treniruos Virgaudas Leknickas, jam talkins ir kiti treneriai.
Šiuo metu Lietuvos irklavimo rinktinės branduolys – į keturvietę pretenduojantys penki irkluotojai, dvivietės vyrai – Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris bei trys moterys išvyko į treniruočių stovyklą Italijoje.
