Plaukimo specialistas neabejoja, kad 19-metė padarė viską, ką galėjo, kad dar kartą priverstų Lietuvą ja didžiuotis. Tačiau pasirengimo cikle padarytos klaidos lėmė, kad R.Meilutytė Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse užėmė tik septintąją vietą.
„Labai liūdna. Manau, kad visa Lietuva tikėjosi, kad rezultatas bus daug aukštesnis, gal net medalis. Bet šiandien yra kaip yra. Belieka palinkėti Rūtai sėkmės. Neabejoju, kad jos psichologinė būsena šiuo metu yra žiauriai prasta“, – apie emocijas po finalo kalbėjo Kaune su plaukike dirbęs G.Martinionis.
Pats trenerio darbą dirbantis specialistas žino, kaip aplinkiniai nepastebi trenerio įdirbio pergalių šviesoje, bet skuba kritikuoti pralaimėjus. Tačiau lietuvis griežtas – anglas Jonas Ruddas padarė daug klaidų, rengdamas R.Meilutytę svarbiausiam sezono startui.
„Nuo 2013 metų mes nematėme jokio progreso. Jis turėjo tai matyti. Tai jau jo kompetencijos klausimas. Apskritai, aš nesu girdėjęs, kad jis būtų išties gerai parengęs aukščiausios klasės sportininką. Po Londono jį visi gyrė, kad per metus iš Rūtos padarė olimpinę čempionę. Kas supranta sportą, žino, kad taip nebūna. Per metus žolė neužauga, o jis, matai, olimpinę čempionę užaugino“, – griežtai kalbėjo G.Martinionis.
– Kokias konkrečias priežastis matote, dėl kurių Rūtos rezultatas finale buvo būtent toks?
– Nuo pasiekto pasaulio rekordo 2013 metais Rūtos rezultatai krito. Natūralu, kad sportininkas negali būti visada ant bangos. Tačiau šiuo atveju tai buvo ir trenerio klaidos pasirengimo procese. Aišku, dar buvo trauma. Aš nežinau visai tiksliai, kiek rimta ji buvo. Traumos visada turi pasekmes. Prisidėjo ir psichologinė būsena. Užaštrinta situacija su Julija Jefimova. Be to, apginti titulą visuomet sunkiau, nei jį iškovoti.
Į Londoną ji atvyko ir pati nesuprato, ką padarė. Dėl savęs, dėl Lietuvos. Ji tapo pačia jauniausia olimpine čempione plaukike. Tai rimta žyma. Taigi, daug visko susidėjo.
– Jonas Ruddas jau ilgai dirba su R.Meilutyte. Koks buvo jo indėlis į jos vystymąsi?
– Iš Lietuvos Rūta išvažiavo jau būdama supertalente. Taip, jis savo darbą padarė pradžioje. Viskas buvo idealu. Tačiau tikrasis meistriškumas pasimato ne tada, kai 13-os metų mergaitę treniruoji, o, kai ji išauga į suaugusią sportininkę. Mano nuomone, pasirengimas buvo pasirinktas netinkamai.
– Kokias konkrečias klaidas padarė treneris?
– Rūta visuomet puikiai plaukė pirmąją distancijos pusę ir sunkiau antrojoje. Tai reiškia, kad jai trūksta ištvermės. Pagrindinis dalykas turėjo būti ištvermės ugdyme, o ne jėgos auginime. Gal kas bijo pasakyti, bet visi matome, kaip ji dabar atrodo. Ji turi tiek jėgos, kiek aš tikriausiai neturiu ar koks kitas vyras. Galbūt tas jėgos perteklius nebuvo reikalingas.
Amžiną atilsį profesorius Aleksas Stanislovaitis sakė, kad jėga yra greičio priešas.
Amžiną atilsį profesorius Aleksas Stanislovaitis sakė, kad jėga yra greičio priešas. Kuo daugiau jėgos, tuo mažesnis greitis. Mažėja raumens susitraukimo greitis. Plaukime jėga nėra pats svarbiausias dalykas.
Rūta visuomet buvo stipri. Dar treniruodamasi pas mane ji padarydavo 17 prisitraukimų. Vyresni berniukai išsižioję žiūrėdavo.
– Senokai jau man kirbantis klausimas. Jūsų nuomone, ar buvo tinkamas sprendimas susikoncentruoti tik ties šia rungtimi?
– Kai mes su ja dirbome, plaukėme visais būdais. Tuo metu nemažai plaukėme kompleksiniu būdu, nes ateityje tai duoda daug naudos. Juk plaukimas nėra vieno starto sportas. Tarkime taip, pas mane ji būtų plaukusi ir 200 metrų krūtine distancijoje.
Dažnai sportininkai tiesiog nenori plaukti daugiau distancijų. Juk tai papildomas darbas. Jie išsirenka savo mėgstamą distanciją ir nori plaukti tik joje. Tačiau reikia daryti tai, ką reikia, o ne ką nori. Šiuo atveju paradui vadovauja treneris ir jis turi nuspręsti, kas geriausia. Jis turi išsireikalauti iš sportininko.
Galbūt čia ir mentaliteto klausimas. Tarkime, skandinavų šalyse visada pačiam sportininkui suteikiama daugiau laisvės. Leidžiama jam pačiam pasirinkti. Mes esame šiek tiek kitokie, viskas daug griežčiau. Juk, jeigu žmogus pats renkasi, dažniausiai jis pasirinks lengvesnį kelią.
Juk, jeigu žmogus pats renkasi, dažniausiai jis pasirinks lengvesnį kelią.
– Lilly King iššovė šiais metais, bet ar ji išliks šios rungties lydere? Kokias jos stiprybes įžvelgiate, kurios galbūt nematomos paprastiems žiūrovams?
– JAV – tai ne Kinija. Amerikiečiai turi labai mažai vienadienių šūvių. Jų rengimo sistema tokia, kad sportininkai įsitvirtina tarp elito. Jie dažniausiai progresuoja. Kinai visuomet iššauna vienais metais ir po to dingsta, atsiranda kitos vienadienės žvaigždės.
L.King atrodo įspūdingai. Pasiektas olimpinis rekordas ir gera technika. Visgi džiugu, kad čempione tapo amerikietė, o ne rusė.
