Pirmieji lietuvių startai – vėjų siūbuojamame Tokijo Jūros miške

Mindaugas Griškonis pirmas iš lietuvių stos prie starto linijos tuo metu dar oficialiai net neatidarytose Tokijo olimpinėse žaidynėse. Penktadienį, kai Lietuvoje dar bus 3 val. nakties, patyręs atletas yriais skinsis kelią 2000 m distancijos finišo link Jūros miško keliu pavadintoje trasoje.
Pirmieji lietuvių startai – vėjų siūbuojamame Tokijo Jūros miške
Pirmieji lietuvių startai – vėjų siūbuojamame Tokijo Jūros miške / Linos Motužytės/LTOK nuotr.

Nuo Tokijo įlankos atitvertame kanale 4 val. 50 min. Lietuvos laiku jėgas išbandys naujoji porinės dvivietės įgula Saulius Ritter ir Aurimas Adomavičius. Po pusvalandžio startuos moterų porinė dvivietė – Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių medalininkės Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė, o dar po 10 min. prasibrauti į finalą mėgins paskutinę akimirką į olimpinį laivą įšokęs porinės keturvietės ekipažas – Armandas Kelmelis, Martynas Džiaugys, Dovydas Nemeravičius ir Dominykas Jančionis.

„Olimpinėse žaidynėse po kiekvieno starto, jei iškart patenki į kitą etapą, yra galimybė vieną dieną pailsėti, ne taip, kaip, pavyzdžiui, Europos čempionate, kur lenktyniauti tenka kasdien. Todėl šįkart nereikės galvoti apie jėgų taupymą, sportininkai galės dirbti visu pajėgumu“, – paaiškino Lietuvos irklavimo rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Keblys.

Skirtingas kelias tikslo link

Kiekvienos lietuvių valties Jūros miško trasoje laukia skirtingas kelias tikslo link.

Jau ketvirtose olimpinėse žaidynėse dalyvaujančiam M.Griškoniui ketvirtajame iš šešių atrankos plaukimų teks rungtis su keturiais olimpiečio duoną pirmąkart ragaujančiais atletais iš Saudo Arabijos, Turkijos, Kanados ir Bermudų. Trims greičiausiems atiteks tiesioginiai bilietai į pirmadienį vyksiantį ketvirtfinalį, o kiti du savo žygį šeštadienį mėgins pratęsti paguodos varžybose.

„Mindaugą mes puikiai žinome kaip tikrą vienvietininką. Ir tai, kad kai reikia, jis parodo viską, ką gali. Žinoma, prognozuoti sunku. Bet pavasarį, vos išsigydęs peršalimą, Pasaulio taurės etape Mindaugas sugebėjo net tris trečdalius distancijos lygiai irkluoti su pasaulio čempionu ir net pirmauti. Tik paskutinėje atkarpoje jau pritrūko kvapo, bet po ligos tai buvo normalu. O dabar jis yra sveikas“, – teigė K.Keblys.

Vyrų porinių dviviečių varžybose Tokijuje rungsis 14 įgulų, suskirstytų į tris atrankos plaukimus. Lietuviai irsis trečiajame, kur kovos keturi ekipažai ir trys iš jų pateks į pusfinalį, o likęs paskutinis varžysis paguodos lenktynėse.

Nors dauguma S.Ritter ir A.Adomavičiaus varžovų – olimpinių žaidynių debiutantai, jų titulų sąrašas – įspūdingas. Olandai Melvinas Twellarras ir Stefas Broeninkas – šių metų Europos vicečempionai ir 2020 m. čempionai, Pasaulio taurės varžybų prizininkai. Ant Europos čempionato garbės pakylos du kartus (2018 m. – sidabras, 2019 m. – bronza) yra kopę ir rumunai Ioanas Prundeanu bei Marianas Enache.

Su vienu iš britų – Johnu Collinsu – S.Ritter buvo susidūręs olimpinėse žaidynėse, kai 2016 m. Rio de Žaneire su M.Griškoniu iškovojo sidabro medalius. Tąsyk Didžiosios Britanijos įgula finišavo penkta. Dabar J.Collinsas jau irkluoja su Gareme‘u Thomasu. Šiemet jie laimėjo Europos bronzą.

Linos Motužytės/LTOK nuotr./Saulius Ritter ir Aurimas Adomavičius
Linos Motužytės/LTOK nuotr./Saulius Ritter ir Aurimas Adomavičius

„Aurimas ir Saulius pirmą kartą drauge startuos aukšto lygio varžybose. Bet aš puikiai žinau, koks jų greitis per treniruotes. Abu sportininkai stiprūs, abu gerai jaučiasi. Viską parodys varžybos“, – ir čia prognozių nedalino K.Keblys.

Dar sunkiau ką nors nuspėti kalbant apie mūsų šalies porinę keturvietę, kurie patvirtinimą, jog startuos Tokijuje, gavo liepos 18 d., kai dėl antidopingo taisyklių pažeidimo subyrėjusi Rusijos įgula atsisakė olimpinio kelialapio, todėl vieta olimpinėse žaidynėse pasiūlyta Lietuvai, atrankos varžybose likusiai trečioje vietoje.

„Einame kaip bulius ragais į priekį. Jokios aklimatizacijos, jokio pasiruošimo. Tai labai didelis iššūkis. Pirma treniruotė praėjo neblogai, čia gautą valtį mums pavyko susireguliuoti. Už tai, žinoma, ačiū gamintojų atstovams. Mes visur įpratę vežtis savo inventorių, tačiau atgabenti keturvietei jau nebuvo laiko, vaikinai atsivežė tik savo irklus. Valties modelis toks pat, kaip ir turimos Lietuvoje, bet kiekviena turi savo specifiką, prie kiekvienos reikia priprasti“, – olimpinio starto išvakarėse sakė rinktinės vyriausiasis treneris.

Porinių keturviečių varžybose 10 ekipažų padalinti į du atrankos plaukimus. Iš kiekvieno tiesiai į finalą pateks po dvi įgulas, o dar dėl dviejų vietų finale vyks kova paguodos lenktynėse.

Lietuviai startuos pirmame atrankos plaukime su Kinijos, Didžiosios Britanijos, Australijos ir Olandijos įgulomis.

Prie karščio priprato dar Lietuvoje

Ketvirtadienį olimpinėje trasoje treniravosi ir Lietuvos moterų porinę dvivietę irkluojančios 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzos medalininkės Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė.

„Merginų nuotaika gera, jos visą sezoną yra mūsų komandos lyderės“, – trumpai šių metų Europos vicečempionių ekipažo pasirengimą apibūdino K.Keblys.

Didžioji dalis Lietuvos irkluotojų komandos – išskyrus vos trečiadienį į Tokiją atvykusius A.Kelmelį, M.Džiaugį ir D.Jančionį – į Japoniją atkeliavo dar liepos 14 d. ir keletą dienų praleido su LTOK bendradarbiaujančiame Hiracukos mieste, esančiame netoli olimpinių žaidynių sostinės, surengtoje aklimatizacijos stovykloje.

„Tai, kad turėjome laiko aklimatizuotis, buvo tikrai naudinga. Sunkiausia buvo ketvirtą parą po atvykimo – dėl sutrikusio miego, bendros savijautos. Tai jautėsi ir per treniruotes. O vėliau viskas atsistojo į savo vietas, įsivažiavome į japoniško laiko ritmą. Dėl karščio kokių nors didesnių problemų nekilo, nes jau Lietuvoje spėjome prie jo priprasti. Čia tik prisidėjo drėgmė, šiek tiek sunkiau kvėpuoti“, – pastebėjo K.Keblys.

Trasoje – vandenyno vanduo

Jūros miško trasa, įrengta specialiai Tokijo olimpinėms žaidynėms, buvo atidaryta 2019 m. Tada ją pirmąkart išvydo ir K.Keblys, čia lankęsis su Lietuvos jaunių rinktine.

„Vanduo čia sūrus, vandenyno, nes trasa įrengta atitvėrus ir uždarius dalį Tokijo įlankos. Vandenį kiek pagėlina lietaus nutekėjimo sistema. Tokijuje vyrauja stiprūs vėjai, tai jaučiasi ir trasoje, nors iš tos pusės, kur jie dažniausia pučia, suformuota aukšta krantinė“, – kanalo specifiką apibūdino Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris.

Linos Motužytės/LTOK nuotr./Pirmieji lietuvių startai – vėjų siūbuojamame Tokijo Jūros miške
Linos Motužytės/LTOK nuotr./Pirmieji lietuvių startai – vėjų siūbuojamame Tokijo Jūros miške

Ar gali šoninis vėjas turėti įtakos rezultatams? K.Keblys nedvejojo: „Gali. Bet pagal Tarptautinės irklavimo federacijos taisykles, jei oro sąlygos gali turėti įtakos, nuo jų mažiau priklausančius takus skiria lyderiams. Todėl pirmieji startai yra itin svarbūs ir dėl to, kad labai subjurus orui galima gauti geresnį taką.“

Iš išorės spaudimo nejaučia

2016 m. Rio de Žaneire dvi Lietuvos irkluotojų įgulos iškovojo medalius porinių dviviečių valčių varžybose – S.Ritteris ir M.Griškonis laimėjo sidabrą, M.Valčiukaitė ir D.Karalienė – bronzą.

Paklaustas, ar irkluotojai nejaučia spaudimo dėl sirgalių vilčių ir Tokijuje išvysti juos ant garbės pakylos, K.Keblys sakė: „Iš išorės jo nejaučiame. Bet yra vidinis savęs spaudimas pasiekti kuo aukštesnį rezultatą. Žinome savo galimybes ir, jei pavyksta pasiekti gerą rezultatą, džiaugiamės visi, o nepavykus pats sportininkas baudžia save labai stipriai. Lūkesčių turime, o kaip bus – pamatysime.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis