Antrajame moterų 100 metrų krūtine pusfinalyje į baseiną šoko 27-erių kaunietė Rūta Meilutytė, Londono olimpinių žaidynių čempionė.
Ne tik Lietuva, bet ir visas plaukimo pasaulis vis dar pamena, kaip nežinoma 15-metė iš Kauno 2012-aisiais Londone stebuklingai iš baseino išgriebė aukso medalį, už nugaros palikdama ryškiausias šio sporto žvaigždes.
Rio de Žaneiro žaidynės nenusisekė, o Tokijo olimpiadą viena ryškiausių mūsų sportininkių praleido dėl karjeros pertraukos.
Bet į Paryžių ji atvyko net ir po pėdos operacijos, po kurios šiemet beveik neplaukė varžybose.
Interviu 15min plaukikės treneris Tadas Duškinas teigė, kad sukaupta patirtis ir treniruotėse pasiekta gera sportinė forma turėtų kompensuoti tikrų repeticijų trūkumą.
R.Meilutytė tradiciškai greičiausiai reagavo į starto signalą, o pusiaukelę pasiekė antra, į priekį praleidusi tik olimpinę rekordininkę Tatjaną Smith iš Pietų Afrikos Respublikos.
Tačiau antrieji 50 metrų buvo sunkūs. Varžovės ėmė lenkti lietuvę, kuri galiausiai finišavo per 1 min. 6,89 sek.
Jai atiteko 7 vieta savo plaukime ir 11-a tarp 16-os pusfinalio dalyvių.
Suprasti akimirksniu
- 100 m krūtine atrankoje sekmadienio rytą R.Meilutytė buvo dešimta, distanciją įveikusi per 1 min. 6,34 sek.
- R.Meilutytei priklauso šios rungties Europos rekordas – 1 min. 4,35 sek.
Iki rytoj vakare vyksiančio finalo, kuriame užvirs kova dėl medalių, R.Meilutytei pritrūko 0,66 sekundės.
Paskutinį bilietą nugvelbė estė Eneli Jefimova (1:06.23), o greičiausiai pusfinalyje plaukė minėta T.Smith (1:05.00).
Paryžiaus olimpinės žaidynės plaukikei baigėsi, nes 100 m krūtine buvo vienintelė jos rungtis šiose varžybose.
Į 100 m krūtine finalą nepateko ir pirmajame pusfinalyje plaukusi Kotryna Teterevkova, kuri liko paskutinė, šešiolikta (1:07.48), bet galės atsigriebti pagrindinėje savo rungtyje dvigubai ilgesnėje distancijoje.
Susikrimtusi 22-ejų K.Teterevkova, dalyvaujanti antrosiose savo žaidynėse, su žiniasklaida kalbėti atsisakė.
Tuo metu įprastai trumpai su žiniasklaida bendraujanti R.Meilutytė šįkart atsivėrė net penkioms minutėms.
– Kaip jauteisi šįvakar per plaukimą?
– Kaip jaučiausi... Nežinau, nenoriu labai atvirauti. Man atrodo, čia toks... Viskas gerai.
– Ne sykį esi minėjusi, kad į didįjį sportą sugrįžai todėl, kad smagu dalyvauti varžybose. Ar šįvakar buvo smagu?
– Taip! Dėl to esu labai patenkinta ir laiminga. Tikrai mėgavausi plaukimu. Jis nebuvo, sakykim, pats geriausias. Vis tiek skiriasi plaukimai, kai gali plaukti galingai ir kai nelabai.
Manau, išspaudžiau maksimumą iš to, ką dabar turiu. Ką turėjau. Maksimaliai pasimėgavau ir buvau tame. Dėl to džiaugiuosi. Kad pavyko atsipalaiduoti prieš startą, paleisti kontrolę. Ir plaukti, kaip galėjau geriausiai.
– Kas tave, Rūta, dabar varžo?
– Niekas nevaržo, viskas tvarkoje. Kaip pasakyti, dabar yra toks plaukimas ir tiek.
– Ar spėjote pamatyti, kas per pristatymą prie jūsų pavardės parodė neutralios sportininkės vėliavą.
– Ten viskas susimaišė. Prie kitų rodė Kinijos vėliavas. Tiesiog.
– Esate plaukusi ne vienoje arenoje. Kaip palygintumėte su šita?
– Tikrai įspūdinga. Kai mes atėjome čia (į treniruotes) pirmomis dienomis ir buvo tuščia, priminė Budapešto areną. Bet, kai prisipildė žmonėmis – tas jausmas tikrai... Nesu turbūt buvusi... Nebent Londonas (kuriame R.Meilutytė laimėjo auksą, – past.) prilygsta.
Labai artimai viskas padaryta. Tai man patinka. Yra toks jaukumas. Nėra taip, kad visi labai, labai toli. Atrodo, kad žmonės – čia pat. Gražu.
– Olimpinėse žaidynėse plaukei po 8 metų pertraukos. Kaip gali palyginti pokytį savo viduje, kuris įvyko per šį laiką?
– Rio žaidynėse buvau tokiame miglotame būvyje. Daug spaudimo, daug visokių sunkumų. Čia – nežinau... Kažkaip gal tiesiog buvau. Buvau su komanda, buvau, kiek galima čia ir dabar, kaip sakoma.
Nebuvo jau tokio spaudimo, tokio streso (kaip Rio de Žaneire). Pavyko būti tame procese, neišsisukus į kažkokį nerimą. Daug daugiau stebėjimo – savęs, kitų, aplamai, visų olimpinių žaidynių.
Aišku, (nuo Rio de Žaneiro) praėjo jau labai daug laiko, tad (jaučiausi) tikrai labai skirtingai.
– Kiek laiko planuojate dar būti Paryžiuje?
– Kol kas – iki plaukimo (varžybų) galo. O jeigu bus labai fainai, tai gal pasiliksiu ilgiau.
– Sugrįžusi į plaukimą sakei, kad nenori ilgalaikių planų. O dabar, ar žinai, kokie artimiausi?
– Nežinau. Artimiausiu metu tikrai neplauksiu. Kaip bus (ateityje)? Kas ten žino. Neapsistatau savęs kažkokiomis datomis. Dabar pagrindinis dalykas – pailsėti, leisti sau atsipalaiduoti. Ir tiek. Viskas – tėkmėje, kaip sakoma.
– Tas artimiausias metas – keli mėnesiai, metai?
– Sakau, nežinau.
– Daug kuriozų plaukimo varžybose – ryte į baseiną įkritusi kepuraitė, vakare sumaišytos vėliavos, nežinome, ar žinai, bet Lietuvoje tavo plaukimo žiūrovai neišvydo. Ar norėtum kažką perduoti tautiečiams, kurie nepamatė tavęs plaukiančios šįvakar Paryžiuje?
– Taip, girdėjau (kad plaukimo nerodė). Ačiū už palaikymą.
– Ačiū už pokalbį.
