Danas Rapšys turi gausią medalių kolekciją, bet tituluoto plaukiko kraityje iki šios savaitės trūko pasaulio čempionato ilgajame baseine apdovanojimo.
Olimpinio ilgio – 50 m – baseine vykstančiose pirmenybės prestižu nusileidžia tik olimpinėms žaidynėms, o per visą istoriją tokiose varžybose ant garbės pakylos buvo užkopę tik penki Lietuvos plaukikai.
D.Rapšys yra buvęs pirmas 2019 metais planetos pirmenybėse, bet prieš penkerius metus prieš starto šuolį įvykęs nevalingas krustelėjimas tada atėmė titulą 200 m laisvuoju stiliumi finale.
Antradienį Dohoje D.Rapšys jau spindėjo iš džiaugsmo, dramatiškų lenktynių finiše iš ketvirtos vietos pakilęs į antrąją ir laimėjęs sidabro medalį.
Tai buvo emocinga akimirka ir ilgametei plaukiko trenerei Inai Paipelienei, sulaukusiai sidabrinės dovanos iš savo auklėtinio.
Šį ketvirtadienį gimtadienį mininti patyrusi plaukimo specialistė pastaruosius kelerius metus dirba Palangoje, iš kur per atstumą strateguoja D.Rapšio treniruotes, o vietoje – Vilniuje, stovyklose ir varžybose 28 metų plaukikui padeda Paulius Povilionis.
Apie treniravimą per atstumą, Dano ilgaamžiškumą plaukime bei Rūtos Meilutytės ir Kotrynos Teterevkovos būsimus startus pasaulio čempionate – 15min pokalbis su I.Paipeliene.
– Ina, kokias emocijas jums sukėlė Dano plaukimas? – po sveikinimų su gimtadieniu 15min paklausė I.Paipelienės.
– Žinote, kaip sakė Danas, taip ir aš širdyje turiu ir aną medalį (2019 metų).
Tas medalis tikrai buvo iškovotas Dano. Dabar tos taisyklės jau pakeistos, bet ir tada nebuvo taip, kad jis pirmas būtų įšokęs į baseiną, dėl judesio prieš startą jis neįgijo jokio pranašumo prieš kitus.
Tad tą medalį laikau širdyje, o dabar labiausia esu patenkinta rezultatais – pamažu grįžome į tai, kam Danas buvo pajėgus.
Tikiu, kad jis gali dar pasistūmėti, nes pasirengimas čempionatui nebuvo visavertis, nebuvo labai jau įtemptas, nes praėjusių metų pabaigoje jis varžėsi ir pasaulio taurės etapuose, ir Europos pirmenybėse. Atsižvelgiant į viską, rezultatai yra labai džiuginantys.
Suprasti akimirksniu
- D.Rapšys tapo šeštuoju Lietuvos plaukiku, laimėjusiu medalį pasaulio čempionate 50 metrų baseine.
- Anksčiau tai yra pavykę Linai Kačiušytei, Robertui Žulpai, Raimondui Mažuoliui, Giedriui Titeniui ir Rūtai Meilutytei.
– Ar tokiais atvejais nesigailite dėl sprendimo nebekeliauti į stovyklas ar varžybas, o stebite jas per ekraną bei patarti galite tik per atstumą?
– Aš pakankamai gerai žinau Daną – juk treniruoju jį nuo mažens, pažįstu nuo vaikų darželio laikų. Man nesudėtinga žinoti, kaip kas yra net tada, kai jo nematau. Tiek laiko ir darbo praleista kartu, o aš labai džiaugiuosi, kad su Danu yra Paulius Povilionis – jaunas talentingas treneris. Kažkada jaunimas turi ateiti dirbti. Dabar dirbame kartu ir aš neturiu jokio prasto jausmo, kad nevažiuoju į varžybas. Žinau, kad Danu bus pasirūpinta ne prasčiau nei pati tai padaryčiau.
– Kaip Danui pavyko po nuviliančios 400 m rungties taip kardinaliai pagerinti greitį 200 m distancijoje?
– Pradėjome galvoti, ką dar galime pakeisti. Buvo ir psichologijos knygų skaitymo.
Sunku net įvardyti tiksliai, kas padėjo. Galiausiai juk būna ir dienų, kai sekasi, ir tokių, kai niekas nesiseka. Tie 400 m buvo pirmas startas, per pirmą startą dažnai sukyla įtampa. Tikiu, kad jis galėjo nuplaukti 400 m daug geriau.
O dėl 200 m – tiems, kurie manęs klausė „kaip bus“, visiems sakiau, kad pamatysite: „Bus gerai“. Kažkaip tikėjau, numaniau, kad 200 m jis plauks gerai.
– Nedaug plaukikų išsilaiko elite sulaukę 28-erių metų, Danas pats paminėjo, kad buvo vyriausias tarp visų (67-ių) savo rungties plaukikų. Kas labiausiai padeda išsilaikyti ilgai tokiame aukštame lygyje?
– Danas pradėjo plaukti gana vėlai. Jis nepagerino jokių vaikų amžiaus rekordų, niekas jo nespaudė, iš jo nereikalavo, kaip aš sakau: „jis turėjo laimingą vaikystę“.
