Nuo tada, kai iškilo Plimuto baseine ir nuplaukė iki olimpinio aukso, pasaulio ir Europos pirmenybių medalių ir rekordų, Rūta Meilutytė lenktyniavo su varžovėmis plaukimo krūtine rungtyse, pašėlusiai greitai irdamasi nugludintais grybšniais.
Dabar po ilgos pertraukos karjeroje Rūta grįžta į elitines varžybas, traukiama kitų motyvų ir pasirengusi plaukti kiek kitokia technika.
25 metų plaukikė yra viena didžiausių pasaulio čempionato intrigų ne tik dėl to, jog tai pirmosios tokio lygio varžybos nuo 2018 metų pabaigos.
Suprasti akimirksniu
- Pasaulio plaukimo čempionatas Budapešte vyks nuo birželio 18 iki 25 dienos.
- Lietuvos plaukimo rinktinę sudaro septyni plaukikai: Kotryna Teterevkova, Rūta Meilutytė, Danas Rapšys, Andrius Šidlauskas, Deividas Margevičius, Tomas Navikonis ir Erikas Grigaitis.
- Pirmieji iš lietuvių šeštadienį startuos D.Rapšys ir A.Šidlauskas.
- Sekmadienį startuos ir daugiau lietuvių, tarp jų R.Meilutytė bei K.Teterevkova 100 m krūtine varžybose.
Save plaukime iš naujo bandanti pajusti kaunietė planetos pirmenybėse turėtų plaukti pakoreguota grybšnių technika, kurią ilgai jai siūlė Genadijus Sokolovas.
Iš Kauno kilęs, o pastaruosius dešimtmečius Kolorado Springse gyvenantis sporto mokslininkas praėjusį mėnesį testavo R.Meilutytę ir kitus Lietuvos plaukikus per jų treniruočių stovyklą Siera Nevadoje.
Ispanijos aukštikalnėse specialia programa, matuojančia plaukimo greitį įvairiomis judesių diafragmomis, G.Sokolovas įtikino 2012 metų olimpinę čempionę ryžtis pokyčiams.
Tarptautinės plaukimo federacijos kvietimu dirbti į Budapeštą atvykęs plaukimo ekspertas mano, kad nauja technika gali sugrąžinti Rūtai prieš dešimtmetį rodytą plaukimo greitį.
Apie Rūtos Meilutytės ir kitų Lietuvos rinktinės plaukikų galimybes, ryškiausias pasaulio čempionato žvaigždes ir sprendimą dėl rusų bei baltarusių plaukikų – 15min pokalbis su G.Sokolovu.
– Po kelerių metų pertraukos į pasaulio pirmenybes grįžtanti Rūta Meilutytė yra viena didžiausių čempionato intrigų, bet jos technika visada atrodė nepriekaištinga, lėmusi net pasaulio rekordus. Kodėl pasiūlėte ją pakeisti?
– Pakeisti techniką jai reikėjo jau seniai. Tačiau buvęs jos treneris Jonas Ruddas nelabai norėjo mokslo pagalbos, pernelyg pasitikėdamas savimi. Tačiau 2016 metų olimpinės žaidynės (R.Meilutytė ten užėmė 7 vietą) parodė, kad visko padaryti nepavyko.
Nuo 2014 metais jau matėsi, kad rezultatai neprogresavo. J.Ruddas supranta plaukimo techniką, bet supranta savaip, o be mokslinių tyrimų sunku nustatyti, ko tiksliai trūksta ir ką galima pagerinti. Vis dėlto, kai siūlėme pagalbą, testus, J.Ruddas purtė galvą: „Ne, ne, mes viską žinome, patys padarysime, viskas bus gerai ir olimpinėse žaidynėse.“
Mačiau, kad nebus gerai, ir sakiau tuo metu federacijai, bet keisti nenorėjo, nes J.Ruddas žadėjo, kad viskas bus gerai. Olimpiada parodė, kad be mokslo nėra taip gerai. Ir ne tik kalbant apie plaukimo techniką, bet ir visą pasirengimą, treniruotes.
Dabar Rūta supranta, kad reikia keisti plaukimo techniką. Ji geranoriškai stengiasi pakeisti ir jau dabar pradėjo ryškėti pokyčiai. Minimaliai treniruodamasi ji plaukė 100 m krūtine per 1 min. 7 sek., – o toks buvo ir jos olimpinio finalo Rio de Žaneire rezultatas.
Manau, kad ji plauks greičiau, kai labiau patobulins plaukimo techniką. Vykstant dažnesnėms treniruotėms efektas bus didesnis, o taip turėtų įvykti, kai pajus, kad gali varžytis su geriausiomis plaukikėmis.
Manau, kad ateityje jos rezultatai nesunkiai gali grįžti į buvusį lygį, o aš net tikiuosi, kad juos galima pagerinti.
– Kuo paremta nauja plaukimo technika?
– Mechaniniais tyrimais. Pavyzdžiui, viena jos darytų klaidų – ji per anksti „atsidarydavo“ ir, kaip lietuviai plaukikai mėgsta sakyti, „užsimaldavo“.
Ypač dideliu tempu plaukti krūtine nepavyks, reikia plaukti tokiu, kokiu reikia. Jei per anksti atidarai rankas, ką ir darydavo Rūta, kojų smūgis sumažėdavo. Aišku, tai nepadeda greitam plaukimui. Reikia išlaukti, neatidaryti taip greitai rankų ir neplaukti per aukštu ritmu.
Kita klaida – per platus užgriebimas rankomis – neveikia. Kai plaukikas plačiai atidaro rankas, greitis niekada nedidėja. Jis mažėja, nes grybšnio pradžios dalis yra neefektinga.
Reikia traukti save į priekį nuo pat pradžių. Prieš kelis dešimtmečius buvome įpratę matyti brasistus, plaukiančius plačiai atidarant rankas ir prieš smūgį kojomis, bet dabar ir geriausi pasaulyje, ypač sprinteriai – amerikietė Lilly King ir britas Adamas Peaty – plaukia siauresniais mostais.
Nevisiškai taip, kaip mes norėtume, bet svarbiausia būtų nukreipti delnus link pėdų. Plaukimo mechanika paprasta: kuo daugiau nustumsi vandens link pėdų, tuo daugiau pasiirsi į priekį. Delnai neturi būti nukreipti į šalis, kaip nemažai plaukikų vis dar plaukia.
Pakeisti techniką reikia laiko, bet su Rūta šiuos du dalykus bandome pakeisti. Ji jau daro daug pratimų, kuriuos patariau pradėti daryti, prižiūrima Žilvino Ovsiuko rinktinėje ir buvusios mano studentės, taip pat buvusios brasistės Rasos Duškinienės Kaune.
Rūta gerai pritapo atsinaujinusioje rinktinėje, ji yra labai talentinga, be to, jos rezultatai gali augti.
Suprasti akimirksniu
- G.Sokolovas pastaraisiais metais dirba JAV olimpiniame centre su amerikiečių plaukimo, šiuolaikinės penkiakovės ir triatlono atletais. Lietuvis konsultuoja trenerius, testuoja sportininkus ir kuria naujas kompiuterines programas treniruotėms, testams, taip pat duomenų bazes.
- G.Sokolovą į pagalbą kartais kviečiasi ir Lietuvos plaukimo federacija: „Labai džiaugiuosi, kad į rinktinę sugrįžęs ir jai vadovaujantis Žilvinas Ovsiukas domisi mokslu, kaip ir Justas Achramavičius. Federacija dabar kitaip žiūri į mokslo pritaikymą. Visi dabar nori įdiegti daugiau mokslo žinių. Ir patys sportininkai, kuriuos po kelis kartus testavau Ispanijoje, mielai priima naujoves, suprasdami, kad gerai yra žinoti, ką reikėtų pataisyti plaukimo technikoje, kad plauktų greičiau.“
- Pasaulio plaukimo čempionate Budapešte G.Sokolovas pakviestas dirbti su FINA programa, kuri skirta besivystančių plaukimo šalių vystymuisi. Pasaulyje yra daugiau nei šimtas šalių, kurių plaukikai neįvykdo normatyvų pasaulio čempionatui, bet kai kuriems sportininkams FINA suteikia vardinius kelialapius, o treneriams veda paskaitas patyrę specialistai, tarp jų ir G.Sokolovas.
– Prieš išvykdama į pasaulio čempionatą R.Meilutytė pareiškė, kad yra pasirengusi maždaug 25 proc. pajėgumo. Ką tai galėtų reikšti? Ji kalba atsargiai, kad nesukeltų lūkesčių?
– Manau, kad ji pasirengusi šiek tiek daugiau nei 25 proc. Stovyklose ji plaukė kasdien, bet anksčiau Plimute (Anglija) ji tikrai treniruodavosi labai dideliais krūviais – po dukart per dieną, 10–11 treniruočių per savaitę.
Dabar ji rengė po 5–6 treniruotes per savaitę. Galima sakyti, kad dukart mažiau, todėl ji ir sakė, kad krūviai daug mažesni. Aš įvardinčiau jos pasirengimą 30–35 proc.
– Kokio rezultato laukiate iš jos Budapešte? Ar ji gali plaukti greičiau nei per 1 min. 7 sek., kas turbūt nuneštų ją į 100 m rungties finalą?
– Mano nuomone, realu, kad ji nuplauks per 1 min. 6 sek.
Nežinau, kiek jai pavyko pakeisti plaukimo techniką, bet toks rezultatas derėtų prie pastarųjų krūvių. Jei kada ji grįš prie didesnio treniruočių krūvio, ji gali plaukti per 1 min. 5 sek., o gal ir 1 min. 4 sek. Su tokiu rezultatu ji būtų labai arti pasaulio rekordo.
Kol kas treniruotės ne tokio lygio, nors technikos atžvilgiu ji pakeitė nemažai – kai susitiksiu su ja Budapešte, galbūt bus aiškiau, ką mums dar reikėtų keisti.
– 50 ar 100 m turėtų būti geresnė rungtis Rūtai pasaulio čempionate?
– Sunku pasakyti. Jei užsimals grybšniais, 50 m gali būti ir prasčiau. Tačiau, jei ji išlaikys gerą ritmą ir atsižvelgs į technikos pakitimus – neišskleis rankų kojų smūgio metu, tada geriau turėtų suplaukti 50 m.
– Rūtos stiprybė visada būdavo startas – reakcija ir šuolis – ar tai lieka jos pranašumas?
– Taip, pailsėjus įprastai būna geresnė ir reakcija, ir šuolis, – raumenų skaidulos reikalauja poilsio, tad šioje vietoje pertrauka karjeroje jai netrukdė.
Kaip žinome, labai svarbi ir starto povandeninė dalis, kurią su Rūta irgi kažkiek keitėme, nes ji per plačiai traukdavo rankas. Tikiuosi, jai pavyko pataisyti ir jos startas bus dar geresnis nei anksčiau.
– Kitas mūsų plaukimo rinktinės lyderis Danas Rapšys šiais metais turėjo bėdų dėl nugaros ir net ilgai negalėjo atlikti startų ir stiprių posūkių treniruodamasis. Kaip tai atsilieps čempionate?
– Kiek kalbėjau su Danu ir Žilvinu Ovsiuku, šiuo metu jis skausmų nebejaučia. Siūliau jam kreiptis į JAV gydytojus, čia mes naudojame gydymui kortizolio vakcinas, bet jų nenorėjo priimti.
Danas treniruojasi normaliai, Žilvinas siunčia informaciją apie rezultatus ir kaip atsigauna laktatas.
Danas yra gerai pasirengęs – sakyčiau, kad beveik 100 procentų.
– Ar tokiu atveju jis gali pretenduoti į medalius, prisimenant, kad olimpinėse žaidynėse užimta 8 vieta, o jaunų varžovų sukurta konkurencija yra labai išaugusi?
– Manau, kad jis dabar plaukia greičiau nei olimpinėse žaidynėse – bent jau tai rodo pratybų rezultatai. Jis irgi šiek tiek pataisė techniką – pakeitėme grybšnio pradžią. Anksčiau finišuodamas jis pradėdavo šokinėti vandenyje aukštyn–žemyn, nes spausdavo ranką žemyn grybšnio pradžioje – pavargus technika visada pradeda šlubuoti.
Nenoriu daryti jam spaudimo, bet jis gali pasirodyti gerokai geriau nei olimpinėse žaidynėse, ypač 200 m laisvuoju stiliumi rungtyje antrąją čempionato dieną. 400 m rungtį pirmąją dieną turėtų praplaukti neblogai, bet šiuo metu jis geriau pasirengęs trumpesnei distancijai.
– Kotryna Teterevkova yra dar viena Lietuvos rinktinės viltis – kuo jos technika krūtine labiausiai skiriasi nuo Rūtos Meilutytės?
