Gegužės pabaigoje Budapešte vykusiame Europos čempionate D.Rapšys iškovojo bronzą 400 m laisvu stiliumi rungtyje, o per pusę trumpesnėje distancijoje liko laipteliu žemiau. Tai buvo geriausi rezultatai tarp visų mūsų plaukikų, bet D.Rapšys pastaraisiais metais Lietuvą buvo įpratinęs prie dar aukštesnės prabos apdovanojimų.
26-erių karjeros pike esančiam panevėžiečiui tai bus antrosios olimpinės žaidynės. Prieš penkerius metus Rio Danas dar buvo plaukimo nugara specialistas ir plaukdamas šiuo būdu užėmė 21 (200 m) ir 24 (100 m) vietas.
Nuo to laiko pasikeitė ne tik plaukimo stilius. Inos Paipelienės auklėtinis dabar yra realiausias pretendentas Lietuvai parvežti olimpinį medalį, bet apie konkrečias vietas ir medalius tiek jis, tiek trenerė kalba nenoriai.
Prieš dvi savaites išvykdamas į Japoniją 26-erių panevėžietis 15min prisipažino, kad patirčių adaptuojantis Tekančios Saulės šalyje yra turėjęs labai įvairių.
Kad aklimatizacijos klaustukas vis dar gali suveikti net ir praėjus dviem savaitėm, pirmojo D.Rapšio starto išvakarėse pripažino ir jo trenerė I.Paipelienė.
– Kaip vertinate pasiruošimo stovyklą Hiracukoje ir kodėl į olimpinį kaimelį nusprendėte atvykti šiek tiek vėliau, nei planavote iš pat pradžių? – paklausėme I.Paipelienės.
– Stovyklavome labai geromis sąlygomis, ypač žinant, kokia šiuo metu yra COVID-19 situacija. Hiracukoje mums buvo užtikrintos visos galimybės saugiai sportuoti. Baseinas paruoštas irgi buvo labai gerai, organizatoriai išpildė visas sąlygas, kurių prašėme. Turėjome savo atskirą salę, visiškai nebuvo jokio kontakto su pašaliniais asmenimis. Saugojo mus daug vietinių savanorių, bet jie taip pat laikėsi atstumo. Tos puikios sąlygos ten ir lėmė tai, kad į kaimelį nusprendėme važiuoti kiek vėliau.
– Trenere, kaip vertinate tai, kad prieš šias olimpines žaidynes buvo pakeistas plaukimo varžybų formatas – nuo šiol finalai vyks ryte, atrankos – vakare?
– Tokių startų dar nesam turėję. Kai sužinojome, kad olimpinės žaidynės vis dėlto tikrai įvyks, tam mėginom ruoštis, keisdami įvairias savo programas, sunkesnį darbą perkeldavome į rytą. Visgi, manau, kad vis tiek mums bus sudėtinga. Ypač Danui. Visaip bandėm spręsti šią problemą, bet, manau, jog bus nelengva.
– Kaip plaukikų gyvenimą pakeitė tas incidentas Hiracukoje, kai paaiškėjo, kad vieno iš rinktinės narių mėginys yra „neaiškus“?
– Pradžioje visiems buvo šokas. Kai mėginys buvo „neaiškus“, vieni plaukikai buvo stadione, kiti – baseine. Visus surinko ir liepė važiuoti namo karantinuotis. Buvo ir keista, ir pikta. Skaudžiausia, kad tai vyko praėjus vienai dienai po kelionės. Po jos negalėjome ruoštis, tada po dienos vėl izoliavo. Reikėjo keisti visą treniruočių procesą. Labai gerai, kad viskas galiausiai pasikeitė.
– Kaip Danui pavyksta tvarkytis su tuo nerimu, kurį sėja visa ta COVID-19 aplinka, testavimai, ypač kai dar ir komandos draugui klaidingai buvo nustatytas testo rezultatas?
– Manau, kad tas nerimas liečia visus, ir Danas nėra išimtis. Visgi smagu, kad su tuo nerimu pastaraisiais metais jis tvarkosi vis geriau. Manau, susitvarkys (šypsosi).
– Jūsų, kaip trenerės, koks yra lūkestis – tiek rytoj, tiek kalbant jau bendrai apie Tokijo olimpines žaidynes?
– Pirmiausia noriu, kad jie pademonstruotų geriausius savo rezultatus, nes kalbėti apie vietas yra gana sunku. Jei žiūrėsime į pasaulio čempionatą ir 200 m distanciją, tai į vienos sekundės intervalą sutilpo net šešiolika žmonių – visas pusfinalis. Rezultatai yra labai glaudūs, viską lems smulkmenos, galbūt net tokios, kaip ilgi nagai (šypsosi). Bandysime pademonstruoti geriausius rezultatus, bet lengva tikrai nebus. Pagrindinis dalykas, kurio trūko – varžybinė praktika.
Distancijos, kurias plaukia Danas – nėra paprastai imituojamos treniruotėse. Nėra taip, kad įšoki, išplauki ir viskas yra gerai. Be varžybų pagauti tinkamą ritmą yra labai sunku. Aišku, stengėmės, darėme imitacijas, bet tai nėra tas pats... Nuotolį pajausti Danui bus labai svarbu...
– Kurioj distancijoje Dano šansai yra geresni, kuriai jis geriau pasiruošęs?
– Jei kalbame apie „ilgą vandenį“, sakyčiau, kad Dano šansai geresni 200 m nuotolyje. Taip dažniausiai dirbame ir treniruotėse, bet, kaip jau minėjau, konkurencija jame yra didžiulė ir rezultatai yra labai glaudūs. 400 m plaukimas yra kitoks. Visgi čia labai svarbus bus tai, kad iš pradžių turėsime 400 m, o jei pateksime į finalą, tai gali būt ir taip, kad tą pačią dieną ryte teks plaukti 400 m, o vakare – 200 m. Visa tai yra gana sudėtinga ir nelabai dėkinga. Bet turime gerą komandą, tikiuosi, ji Danui padės. Svarbiausia, kad patektų į finalą, o ten jau matysime.
Svarbiausia, kad patektų į finalą, o ten jau matysime.
– Ar nesvarstėte dėl šios priežasties atsisakyti 400 m plaukimo ir visą dėmesį ir jėgas skirti perpus trumpesniam nuotoliui?
– Aš apie tai galvojau, bet varžybų šiemet turėjome labai nedaug. Jei 400 m Danui susiklostys ir pavyks jėgas išskirstyti tolygiai, šis rimtas apšilimas netgi turėtų padėti prieš antrąją distanciją. Jeigu būtų daugiau varžybų, galbūt viskas būtų kitaip, bet dabar pasirinkome tokį variantą. Juolab kad Dano rezultatas ir 400 m distancijoje yra aukštas ir nežinia, kaip čia viskas susiklostys.
– Kitas jūsų auklėtinis Andrius Šidlauskas irgi krūtine plauks du nuotolius – 100 ir 200 m. Abiejuose jo reitingas yra panašus. Kurioje distancijoje tikitės didesnės sėkmės?
– Manau, kad pusfinaliuose turėtų tikrai plaukti abiejose rungtyse. Anksčiau jis geriau jautėsi 100 m, bet šiemet daug dirbome, kad pavyktų išlaikyti ir dvigubai didesnę distanciją. Manau, kad abiejuose plaukimuose jo galimybės yra panašios.
– Pirmieji Tokijuje iš mūsiškių startavę irkluotojai pažymėjo, kad kiek trukdo pasiruošti ta didžiulė kaitra ir drėgmė, su kokiais iššūkiais susidūrė plaukimo rinktinė?
– Šis pasiruošimas tikrai buvo kitoks. Įprastai olimpinėms žaidynėms ruošiesi ketverius metus. Dabar viską turėjai keisti ir ruoštis septynis mėnesius. Turi galvoti visai kitaip. Iššūkis tikrai buvo nelengvas, nes pasirengimas kardinaliai skyrėsi. Kitas iššūkis – aklimatizacija. Laiko skirtumas yra nemažas (6 val. – aut. past.) ir praėjus net porai savaičių jis vis dar jaučiasi.
– Ar iš jūsų auklėtinių kas nors žygiuos atidarymo ceremonijoje?
– Iš mano auklėtinių atidaryme nedalyvaus nė vienas plaukikas. Tiek Dano, tiek Andriaus jau šeštadienį laukia pirmasis startas. Kiek žinau, ruošiasi dalyvauti tik Pauliaus Andrijausko auklėtiniai – Giedrius Titenis neš vėliavą, o Simonas Bilis ir Deividas Margevičius taip pat žygiuos kartu.
– Olimpinis baseinas Tokijuje – ar jis kuo nors yra išskirtinis ar specifinis?
– Iš tiesų dar nespėjau tinkamai jo pažinti. Atvykome tik vakar, o šiandien ryte turėjome vienintelę treniruotę. Baseinas – gražus, įspūdingas, bet daugiau kažko komentuoti negalėčiau. Vienintelis dalykas, ką sakė Danas – labai daug žmonių ir didelis bangavimas. Galbūt plaukimo takeliai nėra kokybiški, o gal tiesiog per daug žmonių ir kai jų neliks, viskas bus gerai.
