Vėsų šeštadienio vakarą dvi tituluotos varžovės viena po kitos traukė iš „Tollcross“ baseino.
Pirmoji išėjo J.Jefimova, apsigaubusi šilta striuke, lydima tokių pačių ryškių bruožų ir tokiu pat pasitikėjimo kupinu veido žmogaus – savo trenerio ir tėvo Andrejaus Jefimovo.
Rusijos plaukikė ėjo lėtai ir išdidžiai, tarsi primindama, kas laimėjo 100 m krūtine pusfinalio plaukimą – 26 metų rusė buvo pirma (1 min. 5,77 sek.) ir užims patogiausią – ketvirtą takelį – per finalą šeštadienio vakarą – 19 val. 25 min mūsų šalies laiku.
Netrukus su kavos puodeliu rankoje pasirodė R.Meilutytė. Ji buvo penkta pusfinalyje (1 min. 7,06 sek.), bet galima buvo jausti, kad lietuvė eksperimentavo, kaip ir rytinėse atrankos varžybose, kuriose buvo pirma.
R.Meilutytė pirmą kartą per savo karjerą antrąją distancijos dalį įveikė taip greitai – per 33,96 sek.
Ji taip pat plaukė per atranką, kai po starto leido varžovėms ją pasivyti, o tempą akivaizdžiai padidino antrojoje dalyje.
Tai ryškus pasikeitimas lyginant su kitais Rūtos startais per karjerą, kai ji dažniausiai bandydavo nuo pat galingo šuolio į vandenį spausti maksimalų greitį.
R.Meilutytė nenorėjo stabtelėti šeštadienio vakarą, iš pradžių prasmukusi pro šalį bendravimui su žiniasklaida skirtos erdvės, o paskui ir baseino prieigose, po valandos atpalaiduojančio pasiplaukiojimo rezerviniame baseine, išėjusi link plaukikus vežančio autobuso drauge su Lietuvos plaukimo federacijos prezidentu Emiliu Vaitkaičiu.
Bet kiti plaukimo žmonės yra paprastesni. Kaip ir kiti plaukikai, taip ir Jonas Ruddas mielai kalba apie mylimą sporto šaką ir savo buvusią auklėtinę, kurią treniravo Plimute (Anglija) nuo 2010 iki 2016 metų, ir su kuria džiaugėsi dėl daugybės rekordų bei titulų.
Nuo tada, kai R.Meilutytės ir J.Ruddo keliai išsiskyrė, Rūta pakeitė kelis trenerius – Paulių Andrijauską keitė Davidas Marshas, o pastarąjį – kitas garsus JAV plaukimo specialistas Dave'as Salo.
Tuo tarpu J.Ruddas treniruoja Airijos plaukimo rinktinę ir šiame Europos čempionate jau džiaugėsi pirmuoju šios šalies plaukiko laimėtu medaliu.
– Ar jau turėjote progą susitikti ir pasikalbėti su Rūta Glazge? – 15min paklausė J.Ruddo.
– Taip, kalbėjomės, man visada malonu ją sutikti, nes pastaraisiais metais tai nutinka retai. Mes pajuokavome, kiek paplepėjome. Aš pasakiau, jai, kad man paliko įspūdį jos plaukimas 100 metrų krūtine atrankoje ir pusfinalyje, ypač antroji distancijos dalis.
Aš nemanau, kad ji taip plauks visada, bet taip išbandyti antrąją distancijos dalį yra labai gerai. Be to, labai gerai, kad ji pagerino asmeninį rekordą, plaukdama 50 metrų laisvuoju stiliumi pusfinalyje (25,04 sek.).
Aš labai laimingas, nes ji tokia gera asmenybė. Smagu matyti, kad ji vėl mėgaujasi plaukimu, tai galima matyti jos akyse.
– Ką manote apie jos rezultatus 100 metų krūtine atrankoje (1 min. 6,89 sek.) ir pusfinalyje (1 min. 7,06 sek.)? Tai maždaug sekunde prasčiau nei pernai pasaulio čempionate Budapešte.
Negalima spręsti apie sportinę formą iš to, ką pamatai per atranką ar pusfinalį. Šiuo metu ji tik žaidžia.
– Tai tik atranka ir pusfinalis. Jūs dar visko nematėte. Ji visada taip.
Rūta labai stipri būna tada, kai tai reikia įrodyti. O įrodyti reikia finale. Tada jūs ir pamatysite kitokį plaukimą – finale ji plauks daug stipriau. Kiek ji bus greita – pamatysime. Bet negalima teistis Ir spręsti apie sportinę formą iš to, ką pamatai per atranką ar pusfinalį. Šiuo metu ji tik žaidžia.
– Ar pastebėjote skirtumų jos plaukimo technikoje, nes Rūtą treniruoja naujas treneris?
– Nedaug. Manau, kad technika yra gera. Nėra nieko, kas keltų problemų.
Jos kūnas gerai paruoštas, matyti plaukimo rezervas distancijos pradžioje. Ji pradeda plaukti geru greičiu, pernelyg nešvaistydama energijos. Tai visada padeda plaukiant likusius 75 metrus 100 metrų distancijoje. Ji atrodo geros sportinės formos, ji šypsosi ir juokauja – tai labai gerai. Laiminga Rūta yra greita Rūta. Sekmadienis turėtų jai būti geras.
Laiminga Rūta yra greita Rūta.
– Sekmadienį laukia didžios lenktynės su J.Jefimova. Ką galvojate apie tai?
– Jei reikėtų tai pateikti lažyboms, galbūt galėtum pasakyti, kad J.Jefimova šiuo metu yra truputį stipresnė už Rūtą.
Tačiau Rūta yra kovotoja, ji nepasiduos be kovos. Manęs ji nenustebintų, jei laimėtų. Tačiau J.Jefimova labai stipri visą sezoną. Tad Rūtos laukia didelis iššūkis.
Aš manau, kad bus geros galimybės laimėti medalį. Tik reikia palaukti ir pažiūrėti, kokios jis bus spalvos.
– Ar gali į kovą įsiterpti kitos varžovės?
– Manau, kad pirmąsias dvi vietas pasidalins tos, kurias ką tik minėjau. Tik jų eiliškumas lieka klausimas.
– Kaip jūs reagavote, kad Rūta persikėlė į Los Andželą ir treniruosis pas buvusį J.Jefimovos trenerį?
– Šiek tiek nustebau. Tačiau tai buvo įdomu. Ji paskambino man, kad praneštų tai. Tuo metu aš sėdėjau oro uoste ir laukiau skrydžio į dokumentinio filmo „Rūta“ premjerą.
Tačiau mano skrydis per Belgiją į Vilnių buvo atšauktas ir aš negalėjau atvykti. Tada ji man pasakė, kad dar turi dar kai ką pasakyti ir viską papasakojo.
Bus geros galimybės laimėti medalį. Tik reikia palaukti ir pažiūrėti, kokios jis bus spalvos.
Mane tai kažkiek nustebino. Tačiau nėra abejonių, kad ji pasirinko labai patyrusį trenerį, kuris treniravo Rebeccą Sonni (2013 m. karjerą baigusią amerikietę, buvusią plaukimo krūtine pasaulio rekordininkę) ir J.Jefimovą – nėra abejonių, jog patirtis dirbant su krūtine plaukiančiomis sportininkėms yra milžiniška.
Ne man teisti, nes ji ir taip praleido daug laiko keliaudama nuo vieno trenerio prie kito, nuo vienos programos iki kitos, iš vienos šalies į kitą, kad pagaliau rastų tinkamą vietą. Jai reikėjo kažkaip priimti sprendimą.
Dabar ji laiminga, jai patinka plaukimo sistema, gera komunikacija su treneriu. Aš esu laimingas, kad ji priėmė sprendimą.
Su Dave'u Salo visada pasisveikiname per varžybas, visada pasikalbame. Jaučiu jam pagarbą – nemanau, kad tos problemos, kurios buvo pas J.Jefimovą dėl dopingo testų, yra kaip nors susijusios su juo. Rūta turėtų galvoti panašiai.
– Ar Rūta galėjo pasirinkti D.Salo, kad jis padėtų jai įveikti J.Jefimovą?
– Ji nepasirinko trenerio dėl šios priežasties. Rūta pasirinko D.Salo, nes galvoja, kad jis yra geras žmogus, inteligentiškas, žingeidus ir patyręs treneris. Tai yra priežastys, kodėl ji pasirinko D.Salo.
– Ar manote, kad Rūtos sprendimas gyventi ir treniruotis Los Andžele yra ilgalaikis?
– Taip turėtų būti bent jau iki Tokijo olimpinių žaidynių. Mano nuomone, jai nebereikėtų judėti, o bent jau dvejus metus pabūti stabiliai. O po Tokijo ji galės vėl pasvarstyti. Rezultatai Tokijuje turėtų parodyti, ar ji norės pasilikti Los Andžele. Tačiau dabar aš manau, kad ji turi ten likti.
