Jaunoji plaukikė yra pasiryžusi profesionaliai sportuoti dar bent aštuonerius metus, o jos treneris britas Jonas Ruddas turėtų tapti Lietuvos plaukimo federacijos partneriu. „15min“ pokalbis su T.Kučinsku – apie norus ir galimybes paversti Lietuvą plaukimo šalimi.
– Kam verslininkui prireikė sporto valdininko kėdės?
– Verslininkas ir likau. Darbas federacijoje – visuomeninės pareigos, socialinis projektas. Apskritai niekada nebuvau nutolęs nuo sporto – mano visas gyvenimas nuo vaikystės su juo susijęs. Daug metų pats sportavau, buvau plaukikas. Po to kad ir kokiu verslu užsiėmiau, visi būdavo draugiški sportui. Mano veikla „Švyturyje“ ir „Carlsberg“ buvo labai susijusi su sportu – kažin ar rasite daugiau su sportu susijusią įmonę.
– Prisijungėte prie federacijos neseniai. Kokią ją atradote? Ką keisite?
– Federacija šiaip jau nebuvo atsilikusi. Plaukikai patenka į olimpiadų pusfinalius ir finalus. Tačiau mūsų ambicija yra didesnė – norime apimti didesnę veiklos zoną, turėti didesnę įtaką kuriant sporto infrastruktūrą, visų pirma, statant ir renovuojant baseinus. Kaip žinome, daugelis Lietuvos vaikų nemoka plaukti.
– Kodėl taip atsitiko?
– Pirmiausia nėra baseinų, antra, sugriuvo senoji sistema. Daugelyje pasaulio šalių baigiant vidurinę mokyklą reikia mokėti plaukti. Kiek žinau, Japonijoje reikia nuplaukti 400 metrų, kad gautum vidurinės mokyklos baigimo atestatą. Kur turime judėti, pakankamai aišku, o dabar su stipria komanda bandysime to pasiekti.
Labai džiaugiamės, kad iš krepšinio susigrąžinome Atlantos olimpiados plaukimo dalyvį Mindaugą Špoką. Taip pat norime, kad prisijungtų jaunimas, neseniai baigęs sportuoti.
– Vadinasi, vienas tikslų – padaryti, kad plaukimas būtų privalomas visose mokyklose?
– Manau, kad tai tikrai būtų naudinga ir tam pritartų daugelis tėvų. Dabar susidariusi pakankamai sudėtinga situacija, ypač Vilniuje, kur reikia ilgai laukti, kad patektum į baseiną. Ir kainos daug kur vidutinėms lietuvių šeimoms yra neįkandamos.
– Tačiau Vilniuje baseinų bent jau yra. O ką daryti mažesnių miestų gyventojams? Ar įmanoma, kad ir juose atsirastų baseinai?
Daugelyje pasaulio šalių baigiant vidurinę mokyklą reikia mokėti plaukti.
– Puikiai suprantame, kad valstybės biudžetas yra ne begalinis. Baseinų kiekviename mieste labai greit nepastatysime. Tačiau mūsų prioritetas – balansas tarp profesionalių plaukikų (taip pat šuolininkų į vandenį, penkiakovininkų), t.y. sportinio intereso, ir masiškumo programų.
Žinoma, yra gerų pavyzdžių – kad ir Anykščiai, tačiau tai vienetai. Mes norime sukurti tam tikrą sistemą, kuri taptų kelrode žvaigžde savivaldybėms. Jos tai galėtų naudoti ruošdamos trenerius, mokytųsi efektyviai paruošti vaikus ir išnaudoti infrastruktūrą.
– Kokį matote federacijos vaidmenį skirstant pinigus ir statant baseinus?
– Plaukimo federacija galėtų padėti valstybei pasirinkti prioritetus. Daugelis valstybių turi baseinų šablonus: rajoninis keturių ar šešių takelių 25 metrų baseinas ir didysis baseinas, tinkantis didmiesčiams. Mes galime rodyti iniciatyvą, tačiau galutinis sprendimas vis tiek priklausytų valstybei.
 |
| FINA. tv nuotr./Naujasis plaukimo federacijos vadovas tikisi, kad R.Meilutytė dar daug kartų verks iš laimės po didelių pergalių. |
– Kaip pasikeitė federacijos darbas po R.Meilutytės pergalės Londone?
– Rūtos laimėjimas Londone išpopuliarino plaukimą. Tokie sportininkai mūsų šalyje gimsta labai retai. Mes tikimės, kad Rūta dar ilgai rungtyniaus – ji turi ambicijų dalyvauti ne tik Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, bet ir dar vienoje olimpiadoje, nusiteikusi sportuoti mažiausiai dar aštuonerius metus.
Nėra ko slėpti, kai turi Rūtą, kuri nuoširdžiai išgyvena tai, kas vyksta Lietuvoje, kaip čia sekasi kitiems plaukikams ir vaikams treniruotis, yra lengviau dirbti. Plaukimas šiuo metu Lietuvoje, manau, pretenduoja į populiariausių sporto šakų trejetuką.
Tačiau tikrai nebūsime tie, kurie reikalaus didžiulių pinigų. Aišku, visada stengiamės ir stengsimės pritraukti kuo daugiau privačių lėšų. Pirmasis laimėjimas – kartu su LRT gauti pinigai iš privataus rėmėjo pasaulio čempionato transliacijoms iš Stambulo.
– Kokie federacijos santykiai su R.Meilutyte?
– Puikūs. Mes buvome nuvykę į Plimutą, susitikome ir su Rūta, ir su jos treneriu Jonu Ruddu, ir su Rūtos tėveliu. Kol kas sutariame absoliučiai dėl visko. Šiuo metu kalbamės su medicinos specialistais, norime suteikti Rūtai geriausią medicininę priežiūrą.
Apskritai visi plaukikai, pretenduojantys dalyvauti Rio de Žaneire ir 2020 metų olimpiadoje, mums yra vienodai svarbūs. Iš viso tokių turime apie dvidešimt. Yra daug puikaus jaunimo. Galiu paminėti labiau išsiskiriančius – tai Danas Rapšys iš Panevėžio ir vilnietis Povilas Strazdas. Jie yra rimti kandidatai į kitą olimpiadą.
Mūsų vizijoje yra ir geresnių kontaktų išlaikymas su plaukikais, kurie baigia vidurines ir stoja į universitetus. Anksčiau buvo taip, kad geriausi mokyklas baigę plaukikai įstoja į JAV universitetus, kurie plaukimo srityje niekuo nepasižymi, ir kontaktai su jais nutrūksta.
Tačiau yra ir gerų pavyzdžių: Igoris Kozlovskis iš JAV grįžo tiesiai į Europos čempionatą ir labai pagerino asmeninius rezultatus. Jis taip pat yra labai rimtas kandidatas į Rio de Žaneirą.
 |
| Fotodiena/Roberto Dačkaus nuotr./Giedrius Titenis |
– Buvo kalbėta, kad R.Meilutytės treneris J.Ruddas treniruos daugiau jaunų ir perspektyvių Lietuvos sportininkų. Galbūt įmanoma jį persivilioti dirbti čia?
– Treneris yra tik viena iš būtinų grandžių. Pirmiausia reikia infrastruktūros. Jeigu ji būtų, atsiranda programos ir suderinimo su mokslu klausimas.
Tai įprasta Plimute: autobusiukas juos ryte atveža į baseiną, po treniruotės veža į mokyklą, kurios valgykloje yra patiekiamas specialiai sportininkui suderintas maistas – sportininko pusryčiai. Po pamokų vėl į treniruotę, o po jos autobusiukas veža namo. Galbūt tokį modelį turėsime ir mes, bet tikrai ne rytoj.
Plimute, be R.Meilutytės, treniruojasi dar trys mūsų plaukikai: Rūtos bendraamžė Eva Bliožerytė ir Mantas Budrys bei Jūratė Ščerbinskaitė, kuri jau baigia mokyklą. Jau esame sutarę su J.Ruddu, kad jis atvažiuos į Lietuvą ir pasidalys su mūsų treneriais patirtimi. J.Ruddas turėtų tapti mūsų federacijos dalimi. Lietuvos plaukikai prieš Londono olimpiadą jau galėjo treniruotis Plimute – bendradarbiavimas jau buvo.
Apskritai visi plaukikai, pretenduojantys dalyvauti Rio de Žaneire ir 2020 metų olimpiadoje, mums yra vienodai svarbūs.
– O Lietuvoje?
– Plimutas yra tik vienas iš centrų. Norėtume turėti centrą Lietuvoje, kuris burtų geriausius plaukikus, tačiau kol kas nėra kur. Lazdynų baseinas laukia renovacijos, Kaune baigiamas 50 metrų baseinas, tačiau tikro olimpinio lygio baseino neturime. Be to, vasarą geriausi baseinai išpila vandenį ir taupo lėšas, nes savivaldybės jų išlaikyti nepajėgia.
Mūsų tikslas – surasti studentiško amžiaus plaukikui Anglijoje ar JAV vietą, kur jis galėtų treniruotis ir sportuoti. Pavyzdžiui, estai yra susitarę su keliais JAV universitetais ir ten nukreipia savo sportininkus. JAV universitetų sportininkai piką turi pasiekti pavasarį per NCAA varžybas, o rinktinei sportininko geriausios formos reikia vasarą. Reikia sudominti JAV trenerius, kad sportininkui po NCAA čempionato padėtų siekti antro piko iki jo grįžimo gegužę į savo šalį.
Tai nėra elementarūs ir paprasti klausimai, tačiau jie sprendžiami.
– Ar mūsų šalyje pakanka plaukimo trenerių?
– Padėtis nėra bloga, Panevėžys visada būna stiprus, dabar atsirado ir vilniečių. Tačiau vis mažėja trenerių vyrų. Neturiu nieko prieš moteris, tačiau kadangi plaukikų yra ir berniukų, ir mergaičių, tai reikėtų subalansuoti ir trenerių kolektyvą. Kitas trūkumas yra trenerių mokymų stygius, čia mums ir padės J.Ruddas.
– Gruodžio 22-ą dieną – Lietuvos čempionatas Anykščiuose. Ko tikitės iš jo, kas bus kitaip?
– Anykščiuose vyksiantį čempionatą žadame transliuoti internetu, nes jame dalyvaus geriausi Lietuvos plaukikai. Manome, kad internetinė transliacija bus patraukli ir įdomi naujovė Lietuvos plaukimo mėgėjams.
Taip pat turėtų būti nemažai prizų visų rungčių laimėtojams ir vertingi prizai 5–6 geriausiems čempionato plaukikams. Tačiau visų kortų dabar nenoriu atskleisti. Mūsų tikslas – kad kiekvienas plaukikas pajustų, jog vyksta šventė. Vietų baseine nėra daug, reikia bent 200 vietų palikti patiems sportininkams, tad žiūrovų tilps tik apie 300.
– Anykščiuose bus galima pamatyti plaukiančią R.Meilutytę. Kada dar ji startuos gimtinėje?
– Esame sutarę, kad ji Lietuvoje plauks bent dukart per metus. Manome, kad bus įmanoma ją pamatyti vasaros čempionate, tačiau tai priklausys nuo jos pasirengimo ir formos. Jau šis čempionatas Anykščiuose tuoj po pasaulio čempionato Stambule, o vasarą reikės rengtis pasaulio čempionatui Barselonoje.
Rūta su treneriu dirba labai disciplinuotai, tad kiekviena diena yra svarbi. Būsime lankstūs ir ieškosime geriausio sprendimo, kad galėtume Rūtą pamatyti plaukiančią Lietuvoje kuo dažniau.
