Permainingi metai baigėsi Danui Rapšiui su sidabro ir bronzos medaliais ant kaklo.
Taip 26 metų plaukikas papildė savo gausią kolekciją, kuri metų pradžioje papilnėjo Europos čempionato bronzos apdovanojimu, o rudenį – pasaulio taurės etapų medaliais.
Svarbiausiose varžybose – Tokijo olimpinėse žaidynėse – D.Rapšys nepasiekė savo ir tautos užkeltų lūkesčių, kai liko aštuntas 200 m ir tryliktas 400 m laisvuoju stiliumi.
Tačiau atsisveikinus su ilgamete trenere Ina Paipeliene ir pradėjus dirbti su rinktinės treneriu Žilvinu Ovsiuku, olimpinių žaidynių finalininkus D.Rapšys jau lenkė Abu Dabyje.
Pasaulio pirmenybėse trumpajame baseine panevėžietis iš pradžių iškovojo sidabrą 400 m laisvuoju stiliumi, finale plaukęs per 3 min. 36,23 sek., o medalį paskyręs COVID-19 sergančiam sunkiai sergančiam bičiuliui.
200 m laisvuoju stiliumi D.Rapšys pasipuošė bronza, distanciją nuplaukęs per 1 min. 41,73 sek. ir tik 0,13 sek. atsilikęs nuo auksą laimėjusio korėjiečio Sunwoo Hwang'o.
D.Rapšys dar padėjo Lietuvos rinktinei pasiekti finalus estafečių varžybose su bendražygiais: Simonu Biliu, Andriumi Šidlausku ir Deividu Margevičiumi.
Tuo metu, kai tiksėjo paskutinės pasaulio čempionato valandos ir plaukikai galėjo krautis lagaminus kelionei namo, Vilniuje vyko geriausių Lietuvos sportininkų apdovanojimai.
2019 metais geriausiu šalies atletu pripažintas D.Rapšys ir šįkart buvo tarp trijų pretendentų kartu su irkluotoju Mindaugu Griškoniu ir disko metiku Andriumi Gudžiu, kurie Tokijo olimpinėse žaidynėse rikiavosi šeštose pozicijose.
Tituluotas M.Griškonis pirmąkart buvo išrinktas geriausiu metų sportininku kartu su penkiakovininke Laura Asadauskaite-Zadneprovskiene, per apdovanojimus priminęs, kad anksčiau panašioje lygiavertėje situacijoje laimėjo A.Gudžius (2017, 2018 m.) ir D.Rapšys (2019 m.).
Tačiau po 15 valandų skrydžio namo D.Rapšys nustebino savo nuoširdžiu atsakymu į klausimą apie geriausiųjų rinkimus, o taip pat su sau būdinga nuotaika pasidalino mintimis apie kitus svarbius dalykus.
– Danai, kokios emocijos taip sėkmingai pabaigus sezoną?
– Žinote, kai pirma vieta pralaimėta keliomis šimtosiomis sekundės, galvoju, kad galėjo būti ir geriau. Bet mūsų kineziterapeutas gerai pasakė: reikia bent kartą pasimėgauti tuo, ką pasiekei. Tad dabar pasidžiaugsiu, nes galima juk likti ir už finalo ribų, likti be medalio.
– Turbūt jau žinote geriausių Lietuvos sportininkų rinkimų rezultatus. Daug kas mano, kad jūs galėjote ten nugalėti.
– Žinokite, kad nieko nežinau. Bet kaip suprantu – nelaimėjau (juokiasi).
– Nustebino?
– O kas laimėjo?
– Mindaugas Griškonis.
– Tada labai džiaugiuosi, kad jis tapo metų sportininku. Žinote, metai mums visiems nebuvo lengvi. Jei pats ir būčiau laimėjęs, net nesijausčiau, kad esu to vertas. Tad džiaugiuosi, kad laimėjo kitas.
– Neapmaudu?
– Ne, visiškai ne. Tuo metu, kai Lietuvoje vyko apdovanojimai, aš jau mintimis keliavau namo, net negalvojau apie kitka.
- Kaip galvojate, ko trūko, kad taptumėte metų geriausiu?
– Reikėjo greičiau plaukti (juokiasi, red.). Jei plauksiu greičiau, bus ir apdovanojimai.
– Vieną savo medalių paskyrėte COVID-19 sergančiam savo bičiuliui. Kokia jo sveikata?
– Kol kas jis dar yra komos būsenoje, tad nieko nežino, o padėtis nelabai ir gerėja.
Galbūt grįžus man per artimuosius kažkaip pavyks perduoti jam medalį, pakabinsime palatoje – galbūt bent kažkiek pagerės?
– Dar čempionato metu pasidžiaugėte Rūtos Meilutytės sugrįžimu į varžybas. Ką galvojate apie tai ir jos rezultatus?
– Kai sužinojome, kad ji plauks, visiems buvo įdomu, kaip ji plauks. Kažkada net buvau susiginčijęs su Giedriumi Titeniu. Jis sakė, kad jei Rūta grįš, ji vėl plauks tais pačiais pasaulinio lygio greičiais. Aš jam sakiau, kad ne, pasaulis tobulėja, negali taip būti.
Kaip matėme, 50 metrų ji tiesiog praskriejo, vadinasi, Giedrius buvo teisus. Reiškia, kai turi tokį milžinišką talentą, gali ir po trejų metų pertraukos sugrįžti ir parodyti tai, ką gali.
– Ar su Rūta teko bendrauti pastaruoju metu?
– Ne. Kai Rūta atsitraukė nuo sporto, aš ir pats jaučiausi pasimetęs, nes mačiau, kad pats žmogus nenori visų prisileisti prie savęs. Aš stengiausi nelįsti. Jei tik panorės grįžti, džiugiai priimsime į savo komandą kaip į šeimą.
– Po Tokijo žaidynių pakeitėte trenerius. Kaip sekasi dirbti su Žilvinu Ovsiuku?
– Viskas yra gerai. Aišku, trenerė (Ina Paipelienė) yra nudirbusi tokį darbą, kad lieka visas greitis ir ištvermė. Kol kas viskas yra gerai, o toliau – matysime. Dabar, kad ir kas mane treniruotų, stengiuosi kasdien daryti tai, ką galiu geriausiai, ir siekiu savo tikslų.
– Ar buvusi trenerė pasveikino su medaliais?
– Žinoma. Po kiekvieno starto susirašome, ji visada turi pastabų. Dėl to man smagu.
– 2021-ieji pačiam buvo permainingi, bet pabaiga labai gera. Kaip vertinate visus metus?
– Metai nebuvo sėkmingi dėl rezultatų, bet kaip asmenybei, suvokimui apie viską, buvo labai naudingi. Suvoki, kad ne vienas leki, skrodi vandenį ir nori viską laimėti. Pasaulis irgi nemiega. Visi irgi tyliai ruošiasi, yra plaukikų, kurių prieš tai net nežinojau, o jie jau duoda man į padus. Reikia dar stipriau ruoštis.
Galbūt net buvau pernelyg atsipalaidavęs ir nudegiau per olimpines žaidynes, nes galvojau, kad viskas eisis lengvai. Tad tai buvo apmąstymų metai, smagu, kad pavyko juos gerai pabaigti. Šie medaliai visuomenei, o man įrodymas, kad einu geru keliu.
– Dabar metas poilsiui?
– Dabar tikiuosi atsipūsti per Kalėdas, o po jų vėl laukia darbai. Jaučiu, kad bus sunku per šventes, nes namie nebuvau pusantro mėnesio, turbūt dar gyvensiu sporto ritmu, kelsiuosi septintą valandą ryte ir nebeužmigsiu. Reikės savaitės, kad apsiprasčiau.
– Kaip švęsite Kalėdas?
– Kasmet susirenkame su šeima, giminėmis. Visi renkamės kas kam įteiks dovaną. Kol manęs nebuvo, įvyko burtai, bet negaliu atskleisti žmogaus, kuriam pats dovanosiu, nes tai paaiškėja tik per Kalėdas. Bus smagu, nes pasėdėsime ir gerai praleisime laiką. Kalėdos toks laikas, kai visi galime pagaliau pabūti kartu, pajuokauti, pasikalbėti. Kitu metu dažnai manęs nebūna, dar ko nors trūksta, o dabar bus smagios šventės.
– Per Kalėdas atlaisvinate diržus?
– Taip, jau galima valgyti ką nori ir kiek nori. Viską valgau iš eilės, ką prikepa močiutė. Valgis yra savotiška močiutės pareiga, ji nenori, kad būčiau per lieknas, tad reikės gerai pasistengti.
