„Ragas“, – ir šypsojosi, ir dūsavo D.Rapšys, pirmadienio vakarą po beveik paros skrydžių iš Kinijos nusileidęs Vilniuje, bet dar planavęs parvairuoti mikroautobusą į Panevėžį.
Prieš tai jis dar sužinojo, kad didžioji dalis jo daiktų netilpo į lėktuvą ir bus atskraidinta neaišku kada.
„Viskas palikta, nieko nebeturiu, tik medalius, – šypsojosi D.Rapšys, po varžybų Kinijoje patekęs į artimųjų glėbį ir sulaukęs Panevėžio valdžios atstovų gėlių Vilniuje. – Dabar su jais gyvensiu iki pat senatvės.“
Tai buvo puikus čempionatas Lietuvos plaukimo rinktinei, kuriai Hangdžou mieste atstovavo septyni plaukikai.
Jie stipriai pasidarbavo, keisdami šalies plaukimo rekordų įrašus, o D.Rapšys ir Rūta Meilutytė užlipo ant garbės pakylos.
23 metų D.Rapšiui tai pavyko padaryti du kartus – plaukikas iš Panevėžio pelnė pirmąjį savo tokios reikšmės apdovanojimą 400 metrų laisvuoju stiliumi rungtyje (3 min. 34,01 sek.), kurioje iškovojo auksą praėjusį antradienį.
Dar po dienos jis pridėjo sidabrą savo pagrindinėje – 200 metrų laisvuoju stiliumi rungtyje (1 min. 41,76 sek.). O kitą dieną pagerino pasaulio pirmenybių rekordą (1 min. 40,95 sek.) jau plaukdamas estafetėje 4 po 200 laisvuoju stiliumi.
– Danai, kas labiau džiugina – medaliai ar rezultatas?
– Kai plaukiau pirmą rungtį, jau mačiau, kad esu pirmas. Kai paliečiau sienelę ir pamačiau rezultatą, tada sukilo emocijos.
– 400 metrų nebuvo jūsų distancija, kurią plaukdavote anksčiau, tačiau šįkart nusprendėte kitaip?
– Prieš mėnesį nusprendėme pabandyti, nes trenerė pamatė, kad galiu išplaukti šią rungtį. Treniravomės ir ėjome link to. O paskui pavyko, kaip pavyko.
– Į kokias rungtis pirmiausia koncentruositės ateityje?
– Galvoju, kad 400 m galbūt bus pagrindinė distancija. Pamatėme, ką ten galiu padaryti, manau, nustebau ne tik aš pats, bet ir trenerė, visi.
– Liko apmaudo, kad paskui laimėjote ne aukso, o sidabrinį medalį?
– Tvarkaraštis nebuvo palankus.
Dar kitą dieną buvo estafetė (4 po 200 metrų laisvuoju stiliumi) ir trenerė sakė, kad galiu įrodyti, kad esu greitesnis.
Aš pailsėjau ir per estafetę pagerinau pasaulio čempionatų rekordą. Tuo rezultatu būčiau ir auksą laimėjęs.
Tiesiog prieš asmeninę 200 metrų rungtį dar jautėsi nuovargis po 400 metrų finalo. Jei būčiau pailsėjęs bent vieną dieną dar, būtų auksas buvęs (200 metrų rungtyje).
– Kokia aplinka supo jus Kinijoje?
– Ten blokuojamas feisbukas, tad neturėjome jokio ryšio. Parsisiuntėme kelias programėles ir galėjome tai apeiti, tačiau internetas buvo labai lėtas. Beveik niekam negalėjau nei parašyti atgal, tik matydavau, kad visi labai džiaugiasi. Buvau laimingas ir aš.
Gal ir gerai, kad ne viską skaičiau, nes po medalio jau kitą rytą reikėjo plaukti. Laiko skirtumas toks buvo, kad kai Lietuvoje vidurdienį visi skambina ir bando pasveikinti, Kinijoje jau gilus vakaras ir man reikėdavo ilsėtis. Niekaip negalėjau atsakyti.
– Kitais metais pasaulio čempionatas 50 metrų baseine vyks Pietų Korėjoje. Ar Kinijoje įgyta patirtis pravers?
– Taip, šis čempionatas buvo labai sunkus. Prieš tai stovyklavome Japonijoje, kur 2020 metais vyks olimpinės žaidynės, buvo labai gerai. O Kinijoje dienos viduryje pavykdavo pamiegoti „pietų“, o naktį miegodavau gal tik po tris valandas. Tačiau tai nesutrukdė, nes svarbiausia buvo nusiteikimas. Manau, kad padarysime išvadas ir bus gerai ateityje.
– Kaip vertinate visos komandos pasirodymą?
– Labai gerai. Nuo pat pirmos dienos – aš pirmas parodžiau gerą laiką, iš paskos gerai plaukė ir kiti. Daug Lietuvos rekordų, aukštų vietų – tai vienas geriausių čempionatų mūsų istorijoje.
