Dovydas Nemeravičius, Martynas Džiaugys, Rolandas Maščinskas ir Aurimas Adomavičius į Lietuvą sugrįžo laimingi. Tačiau iškart po finišo pasaulio čempionate lietuviai alpo iš išsekimo.
Lietuviai finale 2 km nuirklavo per 5 min. 43,1 sek. ir finiše beveik 2 sek. aplenkė antrąją vietą užėmusią Didžiosios Britanijos komandą (5 min. 45,03 sek.). Trečiąją vietą pelnė ir bronzos medaliais pasipuošė Estijos irkluotojai (5.45,32).
Lietuviai trasoje išsikrovė taip, kad apdovanojimų ceremonijos metu tiek R.Maščinskas, tiek D.Nemeravičius turėjo sukaupti paskutinius jėgų likučius, kad išstovėtų ant kojų.
Sekinančios sąlygos
Su irkluotojais Sarasotoje dirbęs sporto medikas Mantvydas Šilkūnas pabrėžė, kad JAV oro sąlygos buvo nepavydėtinos, o finalo dieną susidėjo viskas.
Jie stovėjo starte laukdami, neturėdami vandens, prie 35 laipsnių karščio, 70 proc. drėgmės sąlygų.
„Tokioms sąlygoms esant tai buvo normali reakcija. Mūsų rinktinė buvo ne vienintelė. Buvo begalė alpstančių. Tokių medicininių sąlygų retai ir matome. Mūsų vaikinų startas buvo vidurdienį, paskui nukeltas 20 min. Jie stovėjo starte laukdami, neturėdami vandens, prie 35 laipsnių karščio, 70 proc. drėgmės sąlygų.
Dar buvo papildoma nervinė įtampa. Jie tiesiog atidavė viską ir tai buvo emocinė ir fizinė perkrova. Dovydas buvo praradęs sąmonę, bet greitai jį pastatėme ant kojų“, – teigė M.Šilkūnas.
„Turbūt jie buvo tikrai verti šio titulo. Žmonės atidavė viską. Jie visą sezoną buvo lyderiai, tai sudarė ir psichologinį barjerą. Bet jie alpo ne vieninteliai, alpo ir estai, ir kitų komandų nariai“, – antrino Lietuvos rinktinės treneris Mykolas Masilionis.
Išmestas nepasidavė
25-erių prieniškis Rolandas Maščinskas pasaulio čempionato auksą savo sąskaitoje jau turėjo iš pergalingų metų irkluojant porinę dvivietę su Sauliumi Ritteriu.
Tačiau prieš Rio de Žaneiro olimpines žaidynes R.Maščinskas patyrė traumą ir jo vietą užėmė Mindaugas Griškonis.
„Galima sakyti, kad mane išmetė iš komandos. Mes sukūrėme naują komandą, kuri tapo pasaulio ir Europos čempione ir nė karto šiais metais nepralaimėjo“, – į elitą sugrįžęs džiaugėsi R.Maščinskas.
Irkluotojas neslepia, kad nuopuoliu virtę praėję metai privertė dar sunkiau dirbti: „Daug valandų darbo ir viskas atsiperka. Sportinio pykčio po pernai metų buvo labai daug. Kol visi atostogavo po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, aš vienas dirbau.“
Kol visi atostogavo po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, aš vienas dirbau.
Porinė keturvietė praėjusiais metais tik apšilo kojas olimpinėse žaidynėse, o šį sezoną yra nenugalėta. Visuose startuose lietuviai buvo greičiausi.
„Aš skaičiausi daug pasiekęs ir jiems tai davė motyvacijos. Jie tikrai patobulėjo nuo praėjusių metų. Tokių metų dar nesu turėjęs – nė viena komanda mūsų negalėjo nugalėti. Galėjome per ketvirtfinalį ar pusfinalį pasitaupyti, bet sakėme sau, kad negalime atleisti. Negalėjome leisti kitiems gauti pasitikėjimo, tai irgi veikia“, – apie vidinį komandos užsidegimą šypsodamasis pasakojo irkluotojas.
Pasaulio čempionų titulas tapo vyšnia ant nuostabaus Lietuvos porinės keturvietės sezono torto – lietuviai laimėjo visas elitines varžybas, kuriose dalyvavo. Mūsų komanda šį sezoną susišlavė Pasaulio taurės I ir III etapų laimėtojų bei Europos ir pasaulio čempionų titulus.
Tai buvo vieninteliai Lietuvos rinktinės medaliai JAV. Porines dvivietes irklavę Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūte bei Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris tenkinosi ketvirtosiomis vietomis.
„Jų pasirodymus vertiname gerai. Moterų dvivietė yra visiškai naujai sudaryta ir pasaulio čempionate užėmė ketvirtąją vietą. Vyrai sezoną pradėjo blogai, todėl užbaigti sezoną ketvirtąja vieta taip pat yra gerai“, – apie kitų įgulų pasiekimus kalbėjo M.Masilionis.
