Apie netektį pranešė LRT.
64 metų sportininkas buvo daugkartinis Lietuvos čempionas, 3 kartus Europos čempionas ir 5 kartus Europos taurės laimėtojas. R.Žulpa buvo 1980 metų Maskvos olimpinių žaidynių čempionas, pasaulio rekordininkas (200 m krūtine – 2 min.15,85 sek.) bei 1982 metų pasaulio vicečempionas, 1981 m. populiariausias Lietuvos sportininkas.
Plaukime – 16 metų
R.Žulpa plaukimui atidavė 16 metų, plaukioti pradėjo nuo devynerių. Pirmasis jo treneris – vilnietis Grigorijus Mirvis, kuris atrado būsimąjį olimpinį čempioną, o toliau meistriškumo laipteliais vedė Algirdas Jonas Štaras.
Kai lietuvis pateko į SSRS rinktinę, su geriausiais plaukikais treniravosi Maskvoje ir rengdavosi pagrindiniams metų startams. SSRS sostinėje praleido kone septynerius metus, į namus sugrįždavo tik trumpam vasaros pabaigoje.
Maskvoje jis susipažino ir su savo būsimąja žmona itale Aristėja, taip pat plaukike, draugavo apie penkerius metus. Kai SSRS rinktinės plaukikai važinėdavo į Italiją, ji vykdavo kartu su jais ir vertėjaudavo.
Pora susilaukė dukrų Brigitos (plaukimo trenerės) ir Andrės, kurios gyveno Milane.
Pats R.Žulpa pastaraisiais metais gyveno mamos bute Vilniaus Lazdynų mikrorajone, čia saugojo ir gausius savo apdovanojimus.
R.Žulpa yra teigęs, kad galėjo pasiekti dar geresnių rezultatų, o pati svariausia karjeros pergalė – Maskvos olimpinių žaidynių aukso medalis.
1985-aisiais, plaukikas atsisveikino su didžiuoju sportu. Jam tada buvo 25-eri.
„Reikėjo užleisti vietą jaunimui. Tada 25-erių metų sportininkai jau buvo laikomas seniais. Maskvoje dar pagyvenau porą metų, nes studijavau, o aukštojo mokslo diplomą gavau jau Vilniuje, Pedagoginiame institute“, – prisiminė R.Žulpa.
Tikėtasi, kad olimpinis čempionas, baigęs aktyvųjį sportą, liks dirbti treneriu. Tačiau taip neatsitiko.
Sukūrus šeimą, pirmaisiais gyvenimo metais Italijoje jis dar treniravo plaukikus tai viename, tai kitame klube. Tačiau trenerio darbas jam nepatiko, nors ir dirbo dvejus metus.
„Tada neturėjau net trenerio diplomo, italams pakako mano olimpinio medalio. Tačiau treneriu negalėčiau daugiau dirbti, visiškai neturiu pašaukimo“, – sakė R.Žulpa.
2024 metais už aukštus sporto pasiekimus, Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje ir reikšmingą indėlį į plaukimo sporto šakos plėtrą Lietuvoje olimpinis čempionas buvo apdovanotas Gedimino ordino Karininko kryžiumi.
Šalies vadovų užuojautos
Užuojautą dėl olimpinio čempiono mirties šiandien pareiškė Prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
G.Nausėda užuojautoje sakė, kad Lietuva neteko tituluoto plaukiko, kurio pasišventimas plaukimui ir gausūs laimėjimai neabejotinai prisidėjo prie to, kad šiandien plaukimas Lietuvoje yra populiari ir svarbi sporto šaka.
„Netekome ne tik sportininko, kurio pergalės mus įkvėpdavo ir vienydavo. Netekome ir aistringo plaukimo entuziasto, sekusio visas lietuvių plaukikų varžybas, palaikiusio jaunuosius Lietuvos talentus ir įkvėpusio juos garsinti Lietuvos vardą“, – sakė prezidentas.
Seimo pirmininkė teigė, kad R.Žulpa buvo išskirtinė Lietuvos sporto asmenybė, kurio pasiekimai pelnė pripažinimą tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje arenoje.
„Jo iškovoti titulai įkvėpė daugelį ir iškėlė mūsų šalies vardą į sporto aukštumas“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
