Kotryna Teterevkova šiuo metu Vengrijoje rengiasi pasaulio plaukimo čempionatui, kuriame bus viena Lietuvos plaukimo rinktinės vilčių.
Tačiau pastaruosius penkerius metus 20-metė vilnietė dažnai treniruodavosi kituose šalies miestuose nuo tada, kai 2017 metų liepą buvo išleistas vanduo iš Lazdynų baseino.
Sovietmečiu statytas baseinas tada buvo nugriautas, o plaukimo baseinų stiprų trūkumą ir taip jautęs Vilnius liko be olimpinio 50 metrų dydžio baseino, nes naujas statinys ilgam įstrigo statybų, bankrotų ir teisinių ginčių verpetuose.
„Pastaruosius 25 metus baseinai Vilniuje buvo griaunami, bet dabar padėtis turėtų keistis“, – sakė sostinės vicemeras Valdas Benkunskas, ketvirtadienį užsidėjęs statybininko šalmą ir kartu su plaukimo bei statybų atstovais pristatęs finišo linijoje esantį naują Lazdynų baseiną.
Suprasti akimirksniu
- Lazdynų vandens sporto komplekse veiks du baseinai:
- Didelis – 50 metrų ilgio, 10 takų ir 3 m gylio
- Mažesnis – 25 m ilgio, 8 takų ir 5 m gylio
Kaina – 35 mln. eurų
Senojo baseino vietoje statomas plaukimo kompleksas nyra į vidaus apdailos darbus ir duris lankytojams turėtų atverti žiemą.
Šiuo metu baseino baigtumas siekia 90 proc., rugsėjį statybos darbai turėtų būti baigti, o tada kelis mėnesius užtruks pastato pridavimo procedūros.
Viso baseino darbų kaina turėtų būti apie 35 mln. eurų – 13 mln. eurų daugiau nei buvo skaičiuota derantis su senaisiais rangovais, kuriuos Vilnius kaltina ne tik dėl užstrigusių procesų, bet ir turto išgrobstymo.
„Pradinė kaina buvo 21,7 mln., kai pasirašėme sutartį su buvusių rangovų grupe, kuriems vadovavo liūdnai pagarsėjusi „Irdaiva“, dėl kurios bankroto darbai iš esmės buvo sustoję, – sakė V.Benkunskas. – Papildomai iš Vilniaus savivaldybės buvo skirta 21 mln. lėšų, kad objektas būtų baigtas.
Skirtumas yra 13 mln. eurų, tad mūsų laukia ilgos ir įtemptos teisinės procedūros, kad kompensuotume skirtumą nuo pradinės kainos. Šie procesai pajudės, kai tik bus pabaigti visi darbai.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba jau vykdo ikiteisminį tyrimą dėl galimos tyčinės žalos – turto išgrobstymo.“
Anot V.Benkunsko, darbus prieš daugiau nei metus perėmęs „Panevėžio statybų trestas“ pastebėjo senųjų rangovų parinktų laikančiųjų konstrukcijų varžtų nesaugumą, o šuolių į vandenį baseine dėl statymo broko buvo suskilinėję vamzdžiai, todėl teko keisti visą sistemą.
Įsileidus į baseiną plaukimo mėgėjus ir profesionalus žiemą, dar bus ieškomas komplekso operatorius ir maždaug metus įrenginėjama SPA zona.
Kol kas nėra aiški plaukimo bilietų kaina – V.Benkunskas žadėjo, kad bent jau iš pradžių valdant laikinajam operatoriui – savivaldybės „Active Vilnius“ – tikslas bus išlaikyti baseiną, o ne užsidirbti.
Įdomūs technologiniai sprendimai
Gali būti, kad Lazdynų baseine po pusmečio išvysime ne tik K.Teterevkovą, bet ir daugiau plaukimo žvaigždžių.
„Džiugu matyti progresą. Plaukimo bendruomenė ilgai ir kantriai laukė šio baseino, – sakė Lietuvos plaukimo federacijos generalinis sekretorius Emilis Vaitkaitis. – Žinau, kad kai kurie rinktinės nariai galvoja persikelti į Vilnių, kuris gali tapti pagrindine treniruočių baze.“
Tai bus šeštasis olimpinių parametrų baseinas Lietuvoje, kuris bus svarbus ne tik profesionaliems plaukikams.
Pagrindinis didysis baseinas – dešimties takų ir 50 metrų ilgio, turi išskirtinių technologinių sprendimų.
Patį baseiną iškylančiomis pertvaromis galima bus padalinti į tris dalis, o dugnas yra kilnojamas – tai galimybė pritaikyti plaukimo erdvę vaikams.
Baseine bus įrengti saugumo davikliai, kurie atliks savotišką gelbėtojų funkciją – jei ant dugno kūnas nejudės 4 sekundes, pats baseinas signalizuos apie pavojų.
Tame pačiame komplekse esantis 25 metrų 8 takų baseinas bus gilesnis (5 m) ir puikiai tinkantis šuolių į vandenį meistrams – toks penkių aukščių (1 m, 3 m, 5 m, 7,5 m ir 10 m) bokštų baseinas yra vienintelis Baltijos valstybėse.
Šalia šio baseino bus įrengta vonia sportininkams, kad šie neatvėstų po šuolių, o įdomiausia technologija – iš apačios pučiama oro srovė taps savotiška pagalve, kuri pravers saugantis šuolininkams nuo traumų.
„Kai kurie šuolių į vandenį mėgėjai galvojo, kad tokio baseino nebesulauks“, – sakė E.Vaitkaitis, perdavęs linkėjimus ilgamečiam šuolių į vandenį treneriui Kęstučiui Autukui, kurio auklėtiniai sportuoja nedideliame Lietuvos vaikų ir jaunimo centre sostinėje.
Visas kompleksas bus atviras ir vandensvydžio, sinchroninio plaukimo, šiuolaikinės penkiakovės ir triatlono mėgėjams.
Didįjį baseiną supa 1 tūkst. vietų tribūnos, o mažesnį – 200 vietų.
Lietuvos plaukimo federacija planuoja Lazdynų baseine vykdyti ne tik nacionalinius čempionatus, bet ir tam tikras tarptautines varžybas.
Tiesa, iki teisės rengti pasaulio ar Europos plaukimo pirmenybes dar trūktų papildomo 50 m baseino plaukikų apšilimui – toks variantas būtų įgyvendinamas pristačius lauke laikiną baseiną, kurių būna ir pigesnių konstrukcijų.
Trūksta dar bent aštuonių baseinų
Nors Lazdynų baseino statybos darbai juda link finišo, Vilnius tebėra prastoje padėtyje lyginant su kitais Europos miestais pagal sąlygas mokyti plaukti vaikus.
„Trūksta mažiausiai aštuonių plaukimo baseinų, kad sostinėje būtų patenkinamas plaukimo visuomenės ir antrokų plaukimo mokymo programos poreikiai“, – sakė V.Benkunskas, pridūręs, kad artimiausiu metu baseinai yra numatomi sostinės pakraščių rajonuose – Pilaitėje ir Balsiuose.
E.Vaitkaičio teigimu, Europoje įprasta skaičiuoti pagal baseinų lankytojų ir bendrą miesto gyventojų koeficientą.
Pavyzdžiui, Londone 100 tūkst. gyventojų tenka 12 kv. m ploto baseino.
Vilniuje šis skaičius tėra 4,2 kv. m (be Lazdynų baseino).
Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – apie 7 kv. m, o iš didžiųjų miestų tik Kaunas nenusileidžia Londonui.
