Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Nebijo ir 4 metrų vandens sienų: ant Baltijos bangų tikisi nujoti iki olimpinių žaidynių

Didžiulės, kelių aukštų pastato dydžio, bangos, įspūdingos, tarsi iš atvirukų, nuotraukos, ir šimtai banglentininkų vandenyje – visa tai galima pamatyti Lietuvoje, Baltijos jūroje. Taigi visai nebūtina dėl tokių vaizdų keliauti kažkur į Havajus.
Banglentininkai Baltijos jūroje
Banglentininkai Baltijos jūroje / Domo Rimeikos nuotr.

„Kai žmonės sako, kad Baltijos jūroje nėra bangų, jie neįvertina, jog pradėjus lyti – visi išvažiuoja. Mes, priešingai, tik tada atvažiuojame. Kai prasideda audra ir poilsiautojai slepiasi, mes traukiame lentas ir lekiame į pajūrį“, – 15min pasakojo geriausias 2019 metų Lietuvos banglentininkas, akademijos „Surf Camp“ įkūrėjas Girmantas Neniškis.

Jis pasidalijo įspūdingais kadrais iš paskutinės audros Baltijos jūroje. Trečiadienį nutrūktgalviai banglentininkai šalia Klaipėdos jodinėjo ant beveik 4 metrų aukščio bangų.

„Būna ir didesnių. Penkių, kartais net ir iki 6 metrų aukščio. Kad tokio dydžio bangos susiformuotų, turi vykti palanki audra – iš lėto ir ilgai kilti. Pavyzdžiui, paskutinė audra sukilo labai greitai, o tas didžiulis vėjas galiausiai prispaudė bangas ir neleido joms dar labiau užaugti. Toks paradoksas, nors vėjas – labai stiprus, bet jis ir apriboja bangų aukštį“, – gamtos sąlygas aiškino G.Neniškis.

Banglenčių sportas šiemet debiutavo olimpinėse žaidynėse. Tokijuje auksu pasipuošė brazilas Italo Ferreira ir amerikietė Carissa Moore. Be to, į olimpinę šeimą priimta sporto šaka vis labiau domina ir lietuvius.

„Šiemet esame surengę jau virš 2 tūkstančių pamokų. Turime savo akademiją. Banglenčių sportas tikrai labai sparčiai auga. Gerą dieną Melnragėje pamatyti 100–150 banglentininkų jau visai ne stebuklas“, – teigė banglenčių sporto treneris.

„Scanpix“/AP nuotr./Olimpiniai banglenčių sporto prizininkai: japonas K.Igarashis, brazilas I.Ferreira ir australas O.Wrightas
„Scanpix“/AP nuotr./Olimpiniai banglenčių sporto prizininkai: japonas K.Igarashis, brazilas I.Ferreira ir australas O.Wrightas

Pasak jo, išmokti stovėti ant lentos ir šliuožti, atrodytų, viską savo kelyje griaunančia banga nori ir vaikai, ir suaugę. Sparčiai tobulėjantys lietuviai jau pernai ruošėsi debiutui planetos pirmenybėse, bet planus sugriovė pandemija. Žvelgiant dar toliau – lietuviai svajoja užauginti banglentininką kitoms olimpinėms žaidynėms.

„Žinoma, kad galima. Jeigu pažiūrėsime į olimpinę perspektyvą, tai Paryžiuje, Los Andžele ir Brisbene bus banglenčių rungtis. Realiai kalbame apie 12 metų perspektyvą. Jei dabartinis pasaulio čempionas yra 27-erių, tai tie mūsų 10-mečiai, 12-mečiai dabar yra puiki medžiaga. Tikrai galima su jais dirbti ir siekti rezultatų“, – neabejojo G.Neniškis.

„Žinoma, tai nėra lengva, reikia treniruotis ne tik Lietuvoje. Taip pat reikia keliauti po pasaulį. Galbūt dirbtinių bangų parkas mūsų šalyje galėtų tą procesą paspartinti, pagerinti sąlygas. Potencialo tikrai yra. Juo labiau kad esame iš Europos, o vietos olimpiadoje yra dalinamos pagal kvotas žemynams, tai mums užtenka būti ketvirtiems, penktiems Europoje. Šalia portugalų, prancūzų ir ispanų tai nėra misija neįmanoma“, – pridūrė vienas geriausių šalies banglentininkų.

Pasigrožėti ar susipažinti su šia sporto šaka Lietuvoje bus galima kitą savaitę Melnragėje. Čia vyks Baltijos šalių jaunimo čempionatas. Svečių laukiama ir iš tolimesnių kraštų – Švedijos, Danijos, Vokietijos, galbūt Čekijos, Slovakijos ar Austrijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais