„Vienas iš vieno. Šimtas procentų“, – sveikindamas kolegą juokėsi metais vyresnis Dovydas Nemeravičius.
Porinę dvivietę irkluojantys lietuviai sekmadienį džiaugsmingai užbaigė Europos irklavimo čempionatą Miunchene, kuriame prieš tai dvi mūsiškių įgulos užėmė ketvirtąsias vietas.
„Vis tiek čia važiuodami norėjome... Galbūt ne tikėjomės, o vylėmės, kad galime būti ant podiumo“, – atskleidė D.Nemeravičius.
„Ačiū visiems artimiesiems, kurie mane palaiko. Turbūt jiems skiriu šį pirmąjį savo medalį. Taip pat visai bendruomenei, su kuria kartu sportuojame. Visiems dėkoju. Mes nesame vieni. Ačiū treneriui, kuris kiekvieną rytą keliasi ir 7 val. mūsų laukia“, – dėkojo A.Kelmelis.
„Pirmajame plane yra treneris. Linkėjimai (Vladislavui) Sokolinskiui, mūsų treneriui. Antrajame plane, kad ir kaip gaila, lieka šeima. Bet ten mus laiko iš visų jėgų ir mums yra papildomas kuras. Nėra taip, kad mes čia stovime vieni lyg mūras. Šeima mus laiko iš šonų“, – papildė D.Nemeravičius.
Šeštąjį taką finale gavę lietuviai nuo pat pradžių išsiveržė į pirmąjį trejetą. Distancijos viduryje mūsiškiai priartėjo ir prie ispanų, bet Aleixas Garcia Pujolaras ir Rodrigo Conde Romero (6:38.46) išsaugojo sidabrą.
D.Nemeravičiaus ir A.Kelmelio laikas po 2000 metrų – 6 min. 42,11 sek.
„Tiesiog startavome ir varėme. Susikaupėme tik savo technikai. Dovydas, mačiau, šiek tiek ir į varžovus dairėsi, bet mes labiausiai koncentravomės į savo techniką, į savo irklavimą. Jei gerai irkluoji, valtis juda į priekį“, – vis dar giliai kvėpuodamas po finišo kalbėjo A.Kelmelis.
„Tas priešinis vėjas ir gūsiai... Tokie iš šono. Dėl jų technika nėra stabili, kiekvienas yris nėra stabilus, o mes turime dirbti kaip laikrodis. Aišku, nes mus vienus taip muša, muša ir priešininkus. Tiesiog pakalbėjome su Armandu prieš startą, kad svarbiausia – kiekvienas yris. Sakau – kabinam, kabinam ir turėtume iškabinti“, – tęsė D.Nemeravičius.
Auksą eilinį sykį laimėjo legendiniai kroatai broliai Martinas ir Valentas Sinkovičiai (6:35.93). Likę varžovai nuo pirmojo trejeto atsiliko gerokai.
„Nežiūrėjo jis į ketvirtą vietą, žiūrėjo į priekį“, – apie kolegos D.Nemeravičiaus žvalgymąsi juokėsi A.Kelmelis.
„Aš truputį užmečiau akį. Periferiniu matymu mačiau, kad esame šalia (ispanų). Likus kilometrui pabandėme spustelėti, prisivijome, bet turime pripažinti, kad šiandien jėgos ne tos. Varžovai atitrūko ir nieko padaryti nebegalėjome, nors bandėme iš paskutiniųjų“, – teigė D.Nemeravičius.
Nors likę varžovai ir yrėsi tolokai, bet saugotis reikėjo ir jų. „Čia Europos čempionato finalas. Labai toli nepabėgsi“, – pabrėžė A.Kelmelis.
„Pučiant tokiam vėjui gali padaryti vieną klaidelę (spragteli pirštais), užstabdai valtį ir labai greitai tave gali suvalgyti“, – sutiko D.Nemeravičius.
„Pavyzdžiui, serbams, kurie šiandien ketvirti, vakar per pusfinalį mes pralaimėjome. Niekada negali prognozuoti“, – įspėjo A.Kelmelis.
Jų pora prieš čempionatą nebuvo minima tarp favoritų laimėti medalius. Jau pateikę malonią staigmeną lietuviai dar prisipažino, kad nebuvo ir geriausios sportinės formos.
„Nenorėjome anksčiau atskleisti, bet kažką prašovėme su pasirengimu šiam čempionatui. Kiekvienas startas, jau nuo apšilimo, mums būdavo sunkus. Taip neturėtų būti.
Dar tas priešinis vėjas. Jis pailgina distanciją. Mums tai tik dar labiau kišo koją. Kita vertus, turbūt nesame tokie jau silpni, kad ir su silpnesniu pasiruošimu esame ten, kur esame“, – teigė D.Nemeravičius
„Jaučiame, kad galime dar geriau suirkluoti. Galime būti dar stabilesni, yra kur pasispausti. Džiugiu, kad savyje dar matome vietų, kurias galime pagerinti“, – pridūrė jis.
„Negaliu atsakyti, koks mūsų potencialas. Dar patys tų (ribų) nežinome“, – viltingai papildė A.Kelmelis.
Šventimui ar atostogoms laiko nėra. Jau kitą mėnesį Lietuvos irkluotojų laukia pasaulio čempionatas, kuriame savo ribų vis dar ieškantys D.Nemeravičius ir A.Kelmelis bandys dar sykį nustebinti.
