Po operacijos J.Mačiulio gydymas užtruko pusmetį, o 2012-ųjų vasarį žaidėjas apsivilko Kauno „Baltų“ ekipos marškinėlius. Gimtajame mieste krepšininkas susigrąžino prarastą sportinę formą ir po kelių mėnesių sukirto rankomis su Sienos „Montepaschi“ vadovais.
Tačiau Italijoje puolėjas sužaidė vos ketverias nacionalinių pirmenybių reguliariojo sezono rungtynes, o nuo atkrintamųjų varžybų mačams nebuvo registruojamas.
Sekmadienį „Montepaschi“ apgynė čempionų titulą, o sugrįžęs į Lietuvą J.Mačiulis tvirtino nežinantis tikslių priežasčių, lėmusių vyriausiojo trenerio Simone Pianigiani nepasitikėjimą.
– Jonai, kaip vertinate sezono pabaigą Italijoje? – žurnalistai paklausė J.Mačiulio.
– Karšta, nežaidžiau, bet viskas normaliai. Ką daugiau galiu pasakyti?
– Kodėl nerungtyniavote?
– Paskambinkite ir paklauskite trenerio. Pats pas trenerį neklausiau.
– Kaip vertinate savo sportinę formą?
– Reikia pasižiūrėti treniruotėje. Sportuodavau salėje ir atrodo, kad viskas gerai.
– Ar treniruotės „Montepaschi“ komandoje buvo naudingos?
– Mano sezonas buvo trumpas – ne ilgai žaidžiau Lietuvoje, o Italijoje iš pradžių teko sunkiai padirbėti. Šioje šalyje buvo aukštesnio lygio treniruotės. Jos man atnešė naudos. Norėjau daugiau treniruočių su komanda, bet dažniau sportuotavau individualiai. Kokia mano krepšininko forma? Tai yra klausimas. Nuskrisime į JAV ir pamatysime.
– Ar norite kitą sezoną likti Sienoje?
– Labai, kadangi viskas patiko. Tačiau mano likimas priklauso nuo klubo vadovų. Atstovausiu tiems, kas parodys didžiausią norą ir suteiks geriausias galimybes. Spręsime, ar tai bus Milanas, Siena, o gal „Žalgiris“.
– Kaip vysitės rinktinės draugus?
– Mokysiuosi derinius ir bandysiu įsilieti į komandą.
– Kokį įspūdį paliko kontrolinės rungtynės?
– Trūksta susižaidimo, bet po lauke vykusių treniruočių pirmieji mačai visada būna sunkūs. Manau, kad dar negalime vertinti taip, kad kažkas yra labai blogai arba itin gerai. Liko kontrolinių susitikimų, beveik dvi savaitės treniruočių. Viskas pasimatys pirmose oficialiose rungtynėse Venesueloje.
– Ar su treneriais kalbėjote apie savo vietą rinktinėje?
– Ir klubai, ir rinktinės reikalauja to paties. Viskas bus taip, kaip buvo iki šiol.
– Ar jau visiškai atsigavote po kojos traumos?
– Viskas atrodo gerai, žaidžiau keturias rungtynes Italijoje. Koją jaučiu (šypsosi).
– Stebite Europos futbolo čempionatą?
– Man įdomu ir futbolas, ir krepšinis. Bet tai priklauso nuo miesto. Sienoje futbolas neįdomus. Ten krepšinis yra sporto šaka – numeris 1. Visada būna sausakimša arena. Tuo tarpu Milane jau kitaip. Europos pirmenybes stebiu tiek, kiek leidžia galimybės – nedaug. Palaikau Ispanijos ir Italijos rinktines. Mantas Kalnietis už vokiečius serga, jam turbūt teks nusivilti šiemet (juokiasi).
