Žaidėjas
Gimęs Lietuvoje, Mantas Armalis su šeima persikėlė į Švediją dar būdamas labai jaunas. Nors jo šeima nebuvo gerai susipažinusi su ledo rituliu kai persikėlė į šią šalį, meilę šiam sportui Mantui įskiepijo jo draugas, kuris taip pat stipriai prisidėjo ir prie to, kad lietuvis pasirinktų būtent vartininko karjerą.
„Mano šeima iš pradžių nežinojo kas yra ledo ritulys, bet atvykę į Švediją jie su juo susipažino. Tad iš jų tikrai nebuvo jokio spaudimo tapti ledo ritulininku, tačiau kaimynystėje gyveno vienas vaikas, su kuriuo viską darydavome kartu ir mes dažnai žaisdavome ledo ritulį. Būtent tada pirmą kartą ir atradau savo meilę ledo rituliui. Jis už mane buvo vyresnis, todėl visada statydavo mane į vartus.“
Ledo ritulyje yra vienintelė atributikos dalis, už kurią visiškai yra atsakingas pats žaidėjas, o tai yra vartininko šalmas.
Nors šalmai turi atitikti reikiamus dydžio ir apsaugos standartus, šalmo išvaizda yra tai, kuo vartininkai beveik visada rūpinasi patys. Nereikia skirti daug laiko analizuojant mūsų šalies atstovo šalmą, kad pamatytum, jog jame jaučiasi žaidėjo indėlis. Pradėjęs praėjusį sezoną su šalmu, kuriame buvo nupieštas Malvel komiksų blogietis Thanosas, jis pristatė naują šalmą po komiksų legendos ir Marvel kūrėjo Stano Lee mirties. Naujasis vartininko šalmas ant jo turi keletą klasikinių Marvel herojų ir patį Staną Lee. Nors M. rmalis pripažįsta, jog niekada nebuvo didelis komiksų knygų skaitytojas, tačiau jis užaugo su Marvel animaciniais filmukais.
„Tuo susidomėjau augdamas ir stebėdamas animacinius filmukus – žiūrėdavau daug Iksmenų ir Žmogaus-Voro serijų. Tuomet jie pradėjo leisti Marvel filmus ir man jie labai patiko, todėl pamilau ir šiuos filmus. Starkas yra vienas iš mano mėgstamiausių, tačiau visada mėgau ir žmogų-vorą. „Infinity War“ yra vienas iš mėgstamiausių mano naujų filmų.“
M.Armalis yra ne tik sėkmingas profesionalus ledo ritulio žaidėjas, tačiau per savo gyvenimą išbandė ir modelio darbą. Prisimindamas šį etapą, lietuvis teigia, jog viskas įvyko visiškai netikėtai.
„Kalbant atvirai, tai buvo tik atsitiktinumas. Tuo metu negalėjau išgyventi vien iš ledo ritulio, tad buvau susiradęs pardavėjo darbą vienoje iš drabužių parduotuvių. Vienas iš įmonės pardavėjų, kuris anksčiau modeliavo, pastebėjo mane ir pasiūlė man tai išbandyti, o visa kita jau žinoma. Po dviejų mėnesių aš jau buvau Milane kur dalyvavau aukščiausio lygio modelių šou.“
Kai M.Armalio nematome ant ledo, jis savo laiką leisti mėgsta golfo aikštynuose arba prie kompiuterio žaisdamas kompiuterinius žaidimus.
„Man patinka žaisti golfą, o taip pat mėgstu kompiuterinius žaidimus. O tai ypač jaučiasi dabar, kai buvo išleistas „World of Warcraft“ klasikinis variantas. Jis man labai patinka ir mėgaujuosi savo laiku prie šio žaidimo.“
Greiti klausimai:
Mėgstamiausia televizijos laida: „Sostų karai“
Filmas: Mėgstu Hario Poterio filmus, tačiau turiu pripažinti, jog tai būtų „Žiedų valdovas“
Muzikos žanras: „Deep House“ arba „Techno“
Maistas: Takos
NHL komanda: šiek tiek domiuosi San Chozė komanda, nes jie buvo pasirašę su manimi sutartį, bet atidžiai neseku nė vienos komandos.
Svajonių automobilis: „Aston Martin“ – Jameso Bondo mašina.
Komanda
Turėdami 26 taškus po 16 rungtynių, „Skelleftea“ užima septintąją poziciją SHL pirmenybėse ir gali džiaugtis neblogu sezono startu. M.Armalis yra patenkintas komandos rezultatais šiame sezone, bet jo nuomone, komandai lyginant su praėjusiais metais kiek trūksta patirties.
„Mes esame gerokai jaunesnė komanda nei buvome praėjusiais metais, bet vis dar turime keletą vaikinų, kurie lygoje praleido daugybę metų ir suteikia mums patirties pranašumą. Jie žino, kokie yra reikalavimai tam, kad būtum šios lygos viršūnėje. Tačiau mes tikriausiai taip ir banguojame aukštyn ar žemyn dėl tokios sudėties, nes turint daug jaunuolių, tu jautiesi kaip ledo ritulio kelionėje, kurioje niekada nežinai, kas įvyks ateityje“, - apie sezono startą kalbėjo iš Plungės kilęs vartininkas.
Vienas iš didžiausių praradimų „Skelleftea“ komandoje buvo ilgamečio kapitono Jimmio Ericssono trauma praėjusio sezono pabaigoje. Švedas patyrė sunkią kulkšnies traumą ir vis dar neaišku, ar jis pratęs savo profesionalo karjerą. M.Armalis įsitikinęs, kad netekus lyderio, šią rolę užpildyti yra labai sunku.
„Tai yra didelis praradimas, kurį reikia užpildyti: net tik kaip žaidėjo, tačiau ir kaip lyderio bei personos. Jis buvo labai svarbus mūsų rūbinėje ir dabar atsirado didelė skylė, kurią reikia užpildyti ir aš manau, kad mes dar tik prisitaikome prie to. Manau, kad jis dar norėtų sugrįžti pažaisti jei tik jo kūnas jam tai leis padaryti.“
Po jų kapitono praradimo, kalbant apie patirtį ir lyderystę, „Skelleftea“ daug tikisi iš Thuomaso Kiiskineno, kuris ketvirtadienį pagaliau turėjo progą pasirodyti ant ledo. Savo patirties bagaže turintis septynis sezonus stipriausioje Suomijos lygoje („Liiga“), du Kontinentinėje ledo ritulio lygoje (KHL) ir šešis sezonus SHL, 33-ejų metų veteranas su savimi atneša ne tik daugybę patirties, tačiau ir kozirių kovoje su varžovais.
„Kova dėl vietų komandos sudėtyje tampa vis aštresnė, o kai tai nutinka, tai mūsų komandai suteikia pranašumą. Nesvarbu koks žaidėjas pasirodys ant ledo, jei konkurencija yra didžiulė, reiškia, jog visi ant ledo pasirodę žaidėjai turėjo būti puikūs treniruotėse, kad sulauktų šansų pasirodyti rungtynėse. Iš to ką aš mačiau, apie Thuomasą galiu pasakyti tik pozityvius dalykus.“
Lyga
Ne paslaptis, kad ledo aikštės SHL lygoje yra gerokai didesnės nei Šiaurės Amerikoje, kurioje Lietuvos rinktinės vartininkas praleido 2016-2017 metų sezoną. Kiekvienas iš šio regiono atvykęs aikštės žaidėjas, su kuriuo man teko kalbėti, pabrėždavo, jog reikia laiko, kad prisitaikytum prie didesnių ledo ritulio aikštės matmenų. Visgi, kaip vartininkas, M.Armalis teigia, kad aikštės dydžio skirtumas turi dar didelę reikšmę vartininkams ir tam, kaip jie rungtyniauja atsistoję į vartus.
„Tai paveikia visus, ne tik vartininkus, bet manau, kad vartininkams tai ypač jaučiasi. Šansai, kurie susikuriami mažesnėse aikštėse yra gerokai geresni nei tie, kuriuos matome SHL lygoje. Ritulys Šiaurės Amerikoje tau sugrįžta gerokai greičiau, o čia jei atmuši ritulį už vartų tu gali sekundei atsikvėpti. To negalima daryti Šiaurės Amerikoje, kur pavojus kyla nuo pat tos akimirkos, kai ritulys peržengia mėlynąją liniją.“
Dar vienas didžiulis skirtumas tarp skirtingų dydžių ledo aikščių, kuris stipriai pasijaučia vartininkams žaidžiantiems Šiaurės Amerikoje, yra vadinamoji trapecija. Tai yra aikštės vieta už vartų, kuri yra pažymėta dvejomis raudonomis linijomis. Tai yra vienintelė aikštės vieta, kurioje vartininkai gali kontroliuoti ritulį už vartų, o jei jie tai padarytų už šios trapecijos ribų, komanda būtų nubausta pritaikant žaidimo vilkinimo nuobaudą. Švedijoje tokios taisyklės nėra, o M.Armalis dėl to neslepia džiaugsmo: „Man patinka valdyti ritulį, tad turiu pasakyti, kad nesu didžiausias šios trapecijos fanas. Tačiau žiūrint iš kitos pusės, tai prideda dar vieną sudėtingą žaidimo elementą, nes kaip vartininkas tu neturi tiek daug galimybių laisvai judėti bei privalai atsirinkti tinkamą laiką, kad galėtum prisiliesti prie ritulio. Kad prie to prisitaikyčiau man prireikė ne vienerių rungtynių.“
