13 val. susitiks Lietuvos ir Japonijos U-20 rinktinės. Iškart po šios dvikovos Kroatija ir Nyderlandai išsiaiškins, kas kris žemyn į IIB divizioną, o vakare Estija ir Rumunija susikaus dėl bronzos medalių.
Be jokios abejonės, įdomiausia pirmoji kova, kur auganti naujoji Lietuvos ledo ritulio rinktinės karta bandys po 7-erių metų pertraukos sugrįžti į pirmą divizioną.
Lygis. Lietuviai jau senokai grasinasi kilti aukštyn. Nuo pat 2010 metų, beje, toje pačioje Estijoje, kai Tado Kumeliausko, Nerijaus Ališausko vedami lietuviai laimėjo II diviziono B grupę ir pakilo aukštyn i I-ą divizioną. Po metų teko grįžti atgal į antrą divizioną, lemiamoje kovoje 2:5 pralaimėjus kroatams. Nuo 2012 metų iki šios dienos Lietuvos U-20 rinktinė turėjo penkis bandymus grįžti į aukštesnį divizioną ir keturi baigėsi antroje vietoje. Lietuviams koją kišo ukrainiečiai, dukart vengrai, britai. Dabar japonų barjeras.
Varžovas. Abi rinktinės turėtų šiek tiek žinoti viena kitą, o lietuviai neturėtų jaustis prastesniais už iš aukštesnio diviziono iškritusius varžovus. Rinktinės tarpusavyje susitiko 2015 metų pasaulio U-18 čempionato IB divizione Slovėnijoje. Tuomet tik prieš metus į šį divizioną pakilę lietuviai pralaimėjo visiems varžovams ir iškrito žemyn, tačiau įveikė būtent japonus 2:1, kurie grupėje liko treti. Pirmojo įvarčio autoriaus Viliaus Bučio rinktinėje šiais metais nėra. Jam perdavimą atlikę Emilijus Krakauskas ir Dominykas Bogdziulis bei antrojo įvarčio autorius Denisas Kuzminovas iš veidų varžovų gal ir neatsimena, tačiau 10 pavardžių jiems turi būti girdėtos. Tos pergalės skonį ragavo 15 dabartinėje rinktinėje esančių lietuvaičių.
Japonija šiame divizione atsidūrė ne pagal sportinį principą. Japonai pabūgo Prancūzijos atmosferos po pernai šios šalies sostinėje įvykdytų teroro aktų. Taip tekančios saulės ledo ritulininkai praėjusiame čempionate ir nepasirodė, buvo nubausti ir be kovos atsidūrė IIA divizione. Dabar siekia trumpiausiu keliu grįžti atgal.
Japonai labai drausmingi, vikrūs ir stiprūs. Japonai panašiais rezultatais skriaudė varžovus kaip ir lietuviai, o įvarčių lenktynėse Lietuva laimi, turinti +30 rodiklį, varžovai +24. Tiesa, varžovas menkai pažįstamas. Tai ką ši rinktinė demonstruoja Estijoje – tipiškas rytietiškas ledo ritulys. Greiti ir vikrūs japonai žaidžia schematišką ledo ritulį, o iškilus nenumatytoms aplinkybėms kartais ir sutrinka. Japonai nemėgsta kietos kovos, jaučiasi lyg ant sparnų, kai jiems leidžiama įsibėgėti.
Koziriai. Milžiniška lietuvių patirtis. Komandos kapitonas Ilja Četvertakas šioje rinktinėje žaidžia nuo pat 2012 metų gruodžio, kai debiutavo rinktinėje 2012-ųjų gruodį būdamas vos 15-ios metų ir šios amžiaus grupės rinktinėje žaidžia, nei daug nei mažai, penktą kartą. Kartu su kapitonu tokią pat patirtį turi ir dar du Vilniaus „Geležinio vilko“ auklėtiniai, Edvinas Boroška ir Edgaras Protčenka.
Lietuviai neblogai žaidžia kūnu, kai nori, blyksteli gynyboje ir padeda vartininkui Artūrui Pavliukovui būti geriausiam čempionate. Šie vyrukai pademonstravo, jog gali žaisti monstriškai, tačiau buvo ir prastų atkarpų šiame čempionate.
Kas taps diviziono nugalėtoju? Atsakymas į šį klausimą šiandien 13 val. Talino „Tondiraba“ arenoje. Dauguma kalbintų sporto šakos specialistų sako, jog abiejų rinktinių šansai vienodi, 50/50. Atsakymas į šį klausimą paprastas – kas sugebės žaisti savo žaidimą, laikysis drausmės, tas ir nugalės. Kaip tai pavyks mūsiškiams, netrukus pamatysim.
