5 km lenktynėse laisvu stiliumi D. Rasimovičiūtė finišavo pirma (per 13 min. 21,3 sek.), N. Kočergina (13 min. 42 sek.) – antra. Slidininkė Ingrida Ardišauskaitė užėmė septintą vietą (14 min. 25,1 sek. ) Visos trys lietuvės vasario 26 d. kovos su pajėgiausiomis pasaulio slidininkėmis dėl apdovanojimų 10 km trasoje.
Atrankos varžybose startavo 44 sportininkės, kurios pagal Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) normatyvus nepateko tarp pajėgiausių pasaulio slidininkių. 10 jų per atranką iškovojo teisę varžytis pasaulio pirmenybių finalo etape.
Greičiausias iš Lietuvos vyrų slidinėjimo rinktinės buvo biatlonininkas Karolis Zlatkauskas. Trečiadienį vyrų 10 km laisvu stiliumi atrankoje K. Zlatkauskas sugaišo 25 min. 40,4 sek. ir užėmė septintąją vietą. Jis dalyvaus pagrindinėse 15 km laisvu stiliumi varžybose.
Iš 67-ių atrankoje startavusių sportininkų į pagrindines varžybas pateko tik 10 atletų.
Nepasisekė Lukui Jakeliūnui, kuris atrankoje sugaišo 26 min. 7,9 sek. ir liko tryliktas. Jis nuo dešimtąją vietą užėmusio dano Oysteino Slettemarko atsiliko vos 2,5 sek.
Marijus Butrimavičius (27 min.45,4 sek.) kvalifikacijoje užėmė 35-ąją vietą, o Marijus Rindzevičius (28 min. 27,9 sek.) liko 47-as.
– Kaip vertinate tai, kad biatlonininkės dalyvauja pasaulio slidinėjimo pirmenybėse?, – klausėme Lietuvos biatlono federacijos prezidento Arūno Daugirdo.
– Mūsų mergaitės nuvažiavo padėti slidininkams atrankoje į olimpines žaidynes. Kaip ir pas mus, taip ir pas juos kelialapiai dalijami ne vardiniai, o tiesiog vietos šaliai. Nematau nieko blogo, kad giminingos sporto šakos, bendradarbiaudamos tarpusavyje, randa tokių sąlyčio taškų, sprendimų, viena kitai padeda. Ne paslaptis, kad didžioji dauguma biatlonininkų – tai buvę slidininkai. Taip pat atvirkštinis variantas – greitesnieji biatlonininkai gali bandyti laimę ir slidinėjime. Taip būna pasaulinėje praktikoje. Tokio ryškumo žvaigždė, kaip Ole Einaras Bjorndalenas yra tiesiaiiš biatlono pasaulio čempionato skridęs į Japoniją ir padėjęs savo šalies slidinėjimo rinktinei. Jai reikėjo žmogaus estafetėje. Kitas pavyzdys – Kaisa Makarainen. Pajėgiausia biatloninkė yra absoliuti Suomijos slidinėjimo čempionė ir lygiai taip pat ruošiasi dalyvauti tame pačiame pasaulio slidinėjimo čempionate. Skirtumas tik, kad K. Makarainen turi išankstinį pasiekimų bagažą ir jai nereikėjo dalyvauti atrankoje, kad įrodytų savo lygį, kaip mūsų Dianai ir Natalijai.
– Kodėl jos netampa slidininkėmis? Juk mūsų biatlonininkėms dažniausiai sutrukdo būtent šaudymas...
– Galbūt joms biatlonas labiau patinka? Matot, biatlone tu gali sėkmingai šaudydamas tapti čempionu. O slidinėjime situacija yra truputėlį kitokia. Ten yra savotiška raudonoji grupė – 30-40 sportininkų, į kurią pakliūti yra labai sudėtingas dalykas. Per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją tik vienas Ričardas Panavas sugebėdavo pakliūti į tą trisdešimtuką. Ir tai – labai sunkiai. Tarp sportininkų slidinėjime yra labai didelis atotrūkis. O biatlone šiandieną net ir būdamas čempionas rytoj gali nepatekti į šešiasdešimtuką. Biatlono aktyvumas ir dinamika suteikia sportininkui daugiau šansų, negu slidinėjimas. Diana ir Natalija tikrai galėtų eiti į slidinėjimą. Jos Lietuvoje būtų stipriausios slidininkės, bet pasauliniame slidinėjime jos turėtų mažiau galimybių negu biatlone.
– Ar ši pagalba Lietuvos slidinėjimo rinktinei bus į naudą pačioms sportininkėms, jų pasirengimui biatlono varžyboms?
– Į naudą. Tai yra gerai funkcinių galimybių palaikymui ir tobulinimui. Juk 60 procentų mūsų darbo yra slidinėjimas ir tik 40 procentų yra šaudymas. Todėl, jeigu esi gerų kondicijų slidinėjime ir gali konkuruoti su slidininkais, kodėl gi to nedaryti?
