Jis važiavo autobusu į varžybas Nyderlanduose 2005 metais ir buvo komandos lyderis 2014 metais per turnyrą Vilniaus „Siemens“ arenoje.
Po penkerių metų pertraukos D.Zubrus vėl matuojasi Lietuvos rinktinės aprangą, nors prieš dvejus metus baigė profesionalo karjerą, po nelaimėto trečiojo Stenlio taurės finalo, tąkart su „San Jose Sharks“.
Vokiečio Berndo Haakes treniruojami lietuviai rengiasi pasaulio čempionato 1B diviziono kovoms – tai trečiasis pagal pajėgumo ledo ritulio čempionatas, kuriame varžosi 23-29 reitingo rinktinės.
Šiemet Kauno „Žalgirio“ arenoje balandžio 22-28 dienomis lietuvių varžovais bus Kroatijos, Rumunijos, Japonijos, Ukrainos ir Estijos komandos.
Iki tol laukia daug reikalų pratybose ir repeticijose – pirmąsias kontrolines rungtynes Lietuvos ledo ritulininkai žais sekmadienį Vilniaus pramogų arenoje su Latvijos klubų rinktine.
Prieš pirmąjį pasirodymą ant ledo D.Zubrus penktadienį dalyvavo spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatytas ir Lietuvos ledo ritulio rinktinės pagrindinis rėmėjas – sporto lažybų bendrovė „TOPsport“.
„Teko išgirsti ŽAS dainą, sukurtą ledo ritulio turnyrui. Šios grupės hitas padėjo „Žalgiriui“ laimėti Eurolygą, paskui Lietuvos krepšininkams tapti Europos čempionais. Galbūt padės ir šįkart priartėti prie aukso? – sakė „TOPsport“ vadovas Gintaras Staniulis. – Linkime, kad rinktinė laimėtų aukso medalius ir žengtų į A divizioną, o ten jau žingsnis iki elito, kur žaidžia Kanada ir Rusija.“
Šiuo metu Lietuvos ledo ritulio rinktinei trūksta dviejų žaidėjų, tarp jų kito buvusio NHL žaidėjo Dariaus Kasparaičio, kuris prie komandos turėtų prisidėti per kontrolinį turnyrą Anglijoje.
Apie D.Kasparaitį, pirmuosius įspūdžius apie rinktinę, šeimą ir NHL finalus penktadienį pasakojo D.Zubrus.
Sugrįžimo motyvacija. „Man labai patiko turnyras „Siemens“ arenoje 2014 metais. Ir man, ir mano šeimai. Buvo daug žiūrovų, tai buvo mano sporto šakos šuolis aukštyn. Esu ir vaikų ledo ritulio lygos prezidentas, tad žinau, kad po tų metų atėjo daug vaikų treniruotis. Dabar treniruojasi per tūkstantį vaikų, net trūksta čiuožyklų. Tačiau ledo ritulys auga Lietuvoje, dabar grįžęs matau, kad nuo lygos įkūrimo 2008 metais dalis dabar žaidžia jaunimo rinktinėje, kuri šiuo metu kovoja Estijoje. Matyti, darbų derlius – lygis kyla.
Aš klausiau savo žmonos ir vaikų, jie pasakė iškart, kad – taip. Jiems patiko, kaip čia žaidžiau prieš ketverius metus. Tikiuosi, kad ir giminės, draugai vėl ateis.
Ir šeima atvažiuos. Juk ji yra dalis mano sugrįžimo priežasties. Vaikai dar mokosi, bet prieš čempionatą atkeliaus.“
Ar tai paskutinis turnyras? „Kaip ir taip, oficialiai nesu nieko pareiškęs, nelabai norėjau dėmesio ir ramiai sėdėjau su šeima ir vaikais, kol sulaukiau skambučio iš Lietuvos ir pakvietimo; „Ruoškis, reikia žaisti.“ Jei ne šis turnyras, nebūčiau grįžęs žaisti.“
Galimybės. „Komanda su manimi ar be manęs, vis tiek yra geresnė. Vaikinai paaugo per pastaruosius kelerius metus. Tikrai stipresnė komanda nei 2014 metais (tada lietuviai buvo treti). Vaikinai žaidžia įvairiose šalyse, bet jų lygis paaugo.
Pavyzdžiui, Tadas Kumeliauskas, pažaidęs Suomijoje, kitose stipriose lygose. Jis dabar čiuožia stipriai. Taip pat ir vartininkas Mantas Armalis.“
Pokyčiai. „Tada pasijungiau prie rinktinės po NHL sezono, likus vos porai dienų iki turnyro. Šįkart treniruojuosi nuo pat pasirengimo stovyklos pradžios. Niekas pernelyg nestebina – treneriai tie patys, dauguma žaidėjų taip pat.“
Gyvenimas po turnyro. „Aš neskubu priimti sprendimų. Kai 2016 metais baigiau žaisti, nesiveržiau rungtyniauti toliau, neprašiau agento ieškoti klubo, nors galėjau važiuoti į Europą. Tačiau norėjau praleisti daugiau laiko namie. Sūnui dabar 15 metų, dukrai – 11 metų, žinau, kad po kelerių metų sūnus išvyks į koledžą ir laiko nebeatsuksiu atgal.
Galbūt galėčiau treneriu, bet norisi būti su šeima, todėl kol kas dirbti treneriu neplanuoju.“
Trys NHL finalai. „Pirmasis finalas (ten D.Zubrus žaidė su „Philadelphia Flyers“), man buvo per jį 18 metų, buvau labai jaunas. Žmonės žaidžia penkiolika metų ir nepapuola į finalą nė karto. Tada man atrodė, kad dažnai žaisiu finale, bet antras kartas nutiko tik po 15 metų. Antrasis finalas, kuriame žaidžiau su „Devils“, turbūt svarbiausias dėl mano vaidmens klube – tada daug žaidžiau, jaučiau, kad nueitas kelias buvo ilgas ir sunkus. Tai buvo vienas skaudesnių pralaimėjimų.
Paskutinis trečiasis finalas – atrodė, kad galime laimėti, bet pats jaučiau, kad tai karjeros pabaiga. Daug dėmesio kliuvo, laikraščiai daug rašė. O pats, žinodamas, kad karjera eina į pabaigą, stengiausi mažiau nervuotis. Atvažiavo mano šeima, mama taip pat. Labai stengiausi laimėti, bet kartu stengiausi, kad tai būtų geras malonus laikas.
Nepavyko per karjerą tapti čempionu, bet ne todėl, kad nebandžiau. Todėl, kad man nepavyko. Tačiau žinojau, kad dariau daug, treniravausi birželio mėnesį. Tiesiog nepavyko.“
Rinktinės stiprybė. „Komanda gana greita. Jaunimas pasitempęs, bėga ledu, reikėtų išnaudoti šį greitį varžybose. Manau, kad esame greitesnė komanda nei prieš ketverius metus.“
Apie Darių Kasparaitį. „Darius Kasparaitis nėra greitas? Pastumsime (juokiasi). Iš tiesų treniravausi su juo Majamyje, žinau, kad jis geriau pasirengęs nei pernai Klaipėdoje, kai debiutavo rinktinėje.“
