Mūsų šalies biatlonininkai pusantro sezono trukusioje atrankoje iškovojo teisę pirmą kartą istorijoje startuoti olimpinėje vyrų estafetėje. 14 vieta – pakartotas geriausias šios rungties lietuvių pasiekimas, kurį jie tris kartu buvo užfiksavę Pasaulio taurės varžybose.
Nacionaliniame biatlono centre Džangdziakou spaudžiant 17 laipsnių šalčiui, o jutiminei temperatūrai siekiant net minus 25 laipsnius, Lietuvos komanda nė karto nesuko baudos rato. T.Kaukėnas išnaudojo du papildomus šovinius ir estafetę V.Stroliai perdavė būdamas 16 pozicijoje. Šalies rinktinės lyderiui pavyko pakilti į 14 vietą, nors jam prireikė trijų papildomų šovinių.
Olimpinių žaidynių debiutantas K.Dombrovskis prašovė tik sykį ir, pataikęs papildomą šūvį, išsaugojo 14 vietą. Paskutiniame etape kitas pirmą kartą olimpiečio duonos ragaujantis lietuvis L.Banys šaudykloje suklydo net penkis kartus – tris gulėdamas ir du stovėdamas. Nepaisant to, lietuviui pavyko pakilti į 13 vietą, tačiau jos išsaugoti nepavyko – paskutiniame distancijos kilometre į priekį išsiveržė amerikietis Leifas Nordgrenas, išplėšęs JAV 13 vietą.
Čempionais po rusų nelaimės paskutinėje šaudykloje tapo Norvegijos biatlonininkai. Jie suko vieną baudos ratą ir bendrą 30 km distanciją įveikė per 1 val. 19 min. 50,2 sek. Sidabrą iškovojo prancūzai (0 baudos ratų; atsiliko 27,4 sek.), o bronzą – Rusijos olimpinio komiteto atstovai (2; 45,3 sek.), pirmavę iki paskutinės šaudyklos.
Lietuvos biatlonininkai, už savo nugaros palikę septynias komandas, nuo čempionų atsiliko 5 min. 47,6 sek.
14 vieta – antras geriausias rezultatas nepriklausomos Lietuvos olimpinėje istorijoje. Aukščiau buvo pakilęs tik T.Kaukėnas, 2018 m. Pjongčange persekiojimo lenktynėse iškovojęs 13 poziciją.
Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse iš lietuvių asmeninėse varžybose geriausiai sekėsi V.Stroliai, individualiose 20 km lenktynėse užėmusiam 21 vietą.
„Šiandien man teko garbė pradėti istorinę mūsų estafetę. Ir buvo ganėtinai nebloga pradžia. Labai liūdna, kad pirmoje šaudykloje daug sugaišau su papildomais šoviniais. Startavau su storomis pirštinėmis ir buvo sunku papildomą šovinį į lizdą įdėti. Atsikėliau, žiūriu, kad šaudykloje jau nieko nėra. Pajutau nusivylimą, nes kai vėjuota, vienam važiuoti labai sunku.
Bandžiau vytis, bet nepavyko. Džiaugiuosi, kad stovint papildomų šūvių neprireikė, nes būčiau užgaišęs daug laiko. Trečias ratas buvo labai sunkus, bet labai palaikė treneriai, visas personalas mūsų. Iki paskutinio metro kovojau“, – po finišo teigė jau trečiose olimpinėse žaidynėse startavęs 31 metų T.Kaukėnas.
Irgi trečiose karjeroje olimpinėse žaidynėse kovojęs V.Strolia, jau pamatęs sėkmingą K.Dombrovskio finišą, pagyrė komandos draugą: „Serga juk berniokas, po sprinto neturėjo nė vienos treniruotės, o labai gerai suvažiavo“.
Patyręs biatlonininkas, pro šalį važiuojančiam L.Baniui sušukęs, kad šis tolygiai paskirstytų jėgas, neskubėjo džiaugtis nesulaukęs varžybų pabaigos: „Jeigu pavyktų išlaikyti 14 vietą, būtų fantastika. Bet viena šaudykla gali pakeisti viską. Todėl neskubu džiaugtis.“
Kalbėdamas apie savo pasirodymą, 29 metų V.Strolia sakė: „Jaučiasi jau nuovargis. Reikėjo lipti per save. Norėjosi padaryti viską gerai, stovint nepavyko, bet gerai, kad pasisekė be baudos ratų baigti, nes tas ratas būtų pakeitęs situaciją. Gaila, kad ilgas šaudymas buvo, nes pirštas sušalęs, nejauti, kur dėti atsarginį šovinį. Antrą šovinį kai dėjau, jis apsisuko. Gal pusę minutės praradau.“
Sportininkas džiaugėsi organizatorių sprendimu dėl šalčio pustrečios valandos paankstinti varžybų startą – jos prasidėjo 14.30 val. vietos laiku: „Vakar vakare treniravomės labai trumpai, nes neįmanoma, truputį pašaudėme, nedaug paslidinėjome. Toks šaltis jau pavojingas sveikatai.“
Kelias dienas smarkų peršalimą gydęsis 30-metis K.Dombrovskis pripažino, kad šis atkritimas išmušė iš vėžių, sportininkas nerimavo dėl savo savijautos per estafetės varžybas.
„Džiaugiuosi, kad neapvyliau komandos. Esu įsitikinęs, kad šiandien atidirbau 120 procentų ir prisidėjau prie mūsų užimtos istorinės vietos. Be galo džiaugiuosi, jog šios dienos rezultatu įrodėme, kad mes buvome verti čia atvažiuoti, kad atvykome čia ne turistauti. Nesvarbu, kad nepasisekė asmeninėse rungtyse, bet estafetėje mes parodėme charakterį, įrodėme, kad galime.
Manau, šiandien ta vieta mums labai svarbi. Kiekvienas mūsų po šios dienos gavo didelę pasitikėjimo ir vilties dozę. Žinau, kad Lietuvoje buvo daug mus palaikančių, sulaukėme labai daug šiltų žodžių. Ačiū visiems, kad tikėjo mumis iki paskutinės dienos. Ryto valstybės šventė – Vasario 16-oji. Reikės pasistengti šią mūsų dovaną kažkaip gražiai supakuoti ir įteikti Lietuvai“, – po varžybų emocijų neslėpė K.Dombrovskis.
Emocijos lietuvių stovykloje liejosi visą laiką. O L.Baniui kopiant į paskutinę įkalnę jį šūksniais palaikė visi trys anksčiau startavę komandos draugai.
„Emocijos sprogo, kovojau iki pat finišo. Gal tik buvo taktinė klaida – reikėjo bandyti iškart pabėgti nuo amerikiečio. Bet kovojau iki paskutinių metrų“, – teigė jauniausias biatlonininkų komandos narys 23 metų L.Banys.
Biatlonininkas prisipažino trasoje palikęs visas jėgas: „Buvo labai sunku. Bet, ačiū Dievui, pasiekėme šiokį tokį tikslą. Dėl to labai smagu. Iš tikrųjų, labai gerai, kad ketvirtą etapą važiavau ne pirmą kartą, nes nuo to, kaip šiame etape pasirodysi, priklauso galutinė komandos vieta. Todėl psichologiškai reikia labai susikaupti. Žinoma, buvo labai daug klaidų ir gulint, ir stovint. Bet pasisekė, kad ir kiti nepataikė. Tai labai padėjo.
Po finišo pirmiausiai pykau ant savęs, kad nepavyko laimėti tiesiojoje 13 vietos. Bet po nesėkmingų asmeninių varžybų dabar grįšime iš olimpinių žaidynių su džiaugsmu.“
