„Niekada man tai nerūpėjo, tačiau staiga pajaučiau, kad man rūpi, – teigė sportininkas. – Tai liūdina. Atrodo, kad tai į akis kristi pradėjo paskutinį mėnesį, kuomet esu čia. O sunku yra visiems.“
Olimpinių žaidynių teisėjų darbas tapo viena karščiausių temų pastarosiomis dienomis Pekine. Sportininkai skundžiasi arbitrų nepastovumu ir, kartais, net akiplėšiškai neteisingu vertinimu, kuomet ant kortos pastatyta tiek daug.
„Tai daužo širdį, – teigė R.Gerardas. – Kai jie paskiria balus, nieko nebegali padaryti. Mes juk kalbame apie žmonių gyvenimus.“
Iš pradžių teisėjai sužibo skirdami taškus Maxui Parrotui už tai, kad šis triuko metu sugriebė lentą, nors vėliau iš pakartojimų aiškiai matyti, kad sportininkas laikė savo kelį.
Vėliau japonas Ayumu Hirano atliko triuką, kurio niekas nebuvo padaręs, tačiau jam skirti balai buvo žemi.
R.Gerardas teigė, kad teisėjai dar kartą klydo ir pirmadienį, kai jo apsisukimas 1620 laipsnių buvo įvertintas žymiai prasčiau nei kolegų, kurie atliko tokį patį manevrą: jis gavo 75,5 taško, o Markas McMorrisas – 81,5, nors triukai buvo identiški.
„Tai neturi jokio logiško paaiškinimo, – sakė R.Gerardas. – Tas šešių taškų skirtumas yra tiesiog neįtikėtinas.“
Teisėjų vadovas po vienos iš rungčių teisinosi, kad arbitrai nemato kai kurių pakartojimų ar stopkadrų, kurie vėliau plinta internete.
Nors sportininkams pasiteisinimai buvo nė motais, jie pripažino, jog būtina teisėjams suteikti daugiau galimybių pamatyti triukus, kad šie galėtų tinkamai juos įvertinti.
Atletai kirto ir Tarptautinei slidinėjimo federacijai (FIS), kuri, anot jų, nesirūpina sporto šaka taip, kaip turėtų.
„Aš jų nekaltinu, – sakė M.McMorrisas. – Jiems tai yra labiau lyg hobis. Jie neuždirba daug pinigų iš teisėjavimo. Jie turi dirbti kitus darbus vasarą ir panašiai, tad sunku tikėtis didžiulio profesionalumo, kuomet su teisėjais taip elgiamasi.“
