Antradienį apie Pekino olimpiados diplomatinį boikotą paskelbė Jungtinės Valstijos. Vašingtonas nurodė, kad šį sprendimą priėmė atsižvelgdamas į Kinijos vykdomą uigūrų mažumos genocidą ir nusikaltimus žmoniškumui Sindziange bei kitus žmogaus teisių pažeidimus.
Trečiadienį JAV pavyzdžiu pasekė Australija, Jungtinė Karalystė ir Kanada.
Diplomatinis boikotas neužkerta kelio atletams dalyvauti olimpiadoje. Tačiau šis žingsnis smarkiai supykdė Pekiną, kuris ketvirtadienį leido suprasti nepaliksiantis jo be atsako.
„JAV, Australijos, Britanijos ir Kanados vykdomas olimpinės platformos naudojimas politinėms manipuliacijoms vertinamas nepalankiai ir veda į saviizoliaciją, ir jos neišvengiamai sumokės už savo neteisėtus veiksmus“, – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas.
Teisių gynėjai palaikė olimpinių žaidynių boikotą. Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) Kinijos padalinio direktorė Sophie Richardson sakė, jog tai „labai svarbus žingsnis siekiant pareikalauti Kinijos vyriausybės atsakomybės už nusikaltimus žmoniškumui, vykdomus uigūrų ir kitų tiurkų bendruomenių atžvilgiu“.
Žmogaus teisių gynėjai tvirtina, kad daugiau kaip milijonas uigūrų ir kitų tiurkiškai kalbančių musulmonų mažumų atstovų laikomi perauklėjimo stovyklose Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione.
Regiono valdžia taip pat kaltinama Sindziange naudojanti priverstinį darbą ir vykdanti prievartinę moterų sterilizaciją.
Ilgą laiką apskritai neigęs, kad Sindziange esama perauklėjimo stovyklų, vėliau Pekinas tvirtino, kad šios įstaigos yra profesinio ugdymo centrai, turintys atgrasyti uigūrus nuo islamo ekstremizmo.
Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas trečiadienį sakė, kad išlieka politiškai neutralus šiuo klausimu, tvirtindamas, jog svarbu „atletų dalyvavimas olimpinėse žaidynėse“.