Sausį Latvijos Vyriausybė nusprendė investuoti papildomus tris milijonus eurų.
Jie bus skirti pritaikyti Latvijos olimpinį sporto centrą kitos grupės varžyboms, kad Ryga galėtų viena surengti pasaulinio ledo ritulio čempionatą.
Kaip žinoma, pagal pirminį planą vienos aštuonių komandų grupės varžybos turėjo vykti „Riga Arena“ Latvijoje, o kitos bei finalinės varžybos – Minske.
Kai dėl Aliaksandro Lukašenkos režimo smurto padėtis Baltarusijoje tapo įtempta, IIHF galiausiai atėmė iš šios šalies teisę rengti pirmenybes ir pradėjo galvoti apie kitus variantus, iš kurių greitai išbraukė vėlokai sukrutusius lietuvius.
Latvija geidė antros grupės, bet jai reikėjo antros arenos.
2006 metų pasaulio čempionatui pastatyta „Riga Arena“ talpina 10,3 tūkst. žiūrovų, ten KHL lygoje vyksta Rygos „Dinamo“ rungtynės, bet Olimpinis sporto centras ledo rituliui nebuvo skirtas – 2005 metais vietoj buvusio hipodromo iškilęs kompleksas buvo skirtas kitoms sporto šakoms – ten sportuoja krepšininkai, futbolininkai, tinklininkai, paplūdimio tinklininkai, lengvaatlečiai, plaukikai, gimnastai. Ten taip pat įsikūrusi Latvijos futbolo federacija.
„Mūsų silpnybė buvo ta, kad mums trūko antros arenos. Kad galėtume pritaikyti kitą areną ir surengti visas varžybas Latvijoje, Vyriausybė sutiko prisidėti 3 mln. eurų“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė Latvijos Švietimo ir mokslo ministerijos sporto departamento direktorius Edgaras Severas.
Anot jo, tie trys milijonai bus investuoti paruošti ir parengti areną, pakloti ten ledą vietoj futbolo aikštės, padengti nuomos kaštus.
Visas biudžetas – 14 mln. eurų
Tarp 2018–2020 metų Latvijos vyriausybė čempionatui buvo skyrusi mažiau nei 600 tūkst. eurų. Dar 700 tūkst. eurų buvo numatyti tam atvejui, jei Rygoje vyks tik vienos grupės varžybos.
E.Severas pabrėžė, kad su latviais konkuravusi Bratislava (Slovakija) ir Herningas (Danija) turėjo arenas, kurios atitiko visus reikalavimus. Jei IIHF būtų nusprendusi rengti varžybas viename iš šių miestų, jų arenoms nebūtų reikėję išleisti didelės papildomos sumos.
Latvijos atveju antros arenos trūko, tad jai įrengti ir prireiks iki 3 mln. eurų valstybės pinigų.
E.Severas pažymėjo, kad IIHF skaičiuoja, jog iš viso pasaulio ledo ritulio čempionato kaina sieks apie 14 mln. eurų.
Iš jų 2 mln. eurų prireiks ruošiantis laikytis saugumo dėl COVID-19 taisyklių protokolo.
Gali būti, kad gauti visą pasaulio ledo ritulio čempionatą, kuris vyks nuo gegužės 21 iki birželio 6 dienos, latviams pandemijos situacija net kažkiek padėjo. Manoma, kad IIHF taryba nusprendė, jog Rygoje komandos išvengs kelionių tarp šalių, o tai pridės saugumo ir efektyvumo siekiant užtikrinti sveikatos apsaugą dalyviams.
Pasaulio čempionatas – be žiūrovų?
Latvijos ledo ritulio federacijos prezidentas Aigaras Kalvitis antradienį pareiškė, kad žiūrovų įleidimas į tribūnas pasaulio čempionate priklausys nuo epidemiologinės padėties šalyje. Jei situacija pagerės, įmanoma organizuoti bilietų prekybą ir vėliau – anot jo, po trijų dienų, kai tik Latvijos Vyriausybė duotų leidimą.
Pagal dabartinę padėtį tai yra mažai tikėtina.
Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis per interviu laidoje „900 sekundžių“ trečiadienį teigė, kad pasaulio ledo ritulio čempionatas vyks be žiūrovų ir bus epidemiologiškai saugus.
„Tai bus burbulas, kur žaidėjai ir kiti dalyviai bus visiškai atskirti nuo likusios visuomenės“, – sakė Latvijos premjeras.
Jis pridūrė, kad IIHF jau turėjo panašios patirties, kai rengė pasaulio jaunimo ledo ritulio čempionatą Kanadoje.
Premjeras pažymėjo, kad Vyriausybė dirba su Latvijos ledo ritulio federacija dėl pasirengimo ir finansavimo detalių, nors liūto dalį finansinių įsipareigojimų prisiims IIHF.
