„Taip, nustebino, bet iš kitos pusės – jie to siekė ne vienerius metus“, – braliukų sėkme žavėjosi 44-erių puolėjas, Lietuvos ledo rituliui vadovaujantis nuo 2018 metų.
Išsamiame interviu 15min jis kalbėjo ne tik apie latvių pergalės priežastis, atsakė rusams, kurie dėl kruvino karo Ukrainoje buvo palikti užribyje ir čempionatą vadino „kiemo varžybomis“, bet atsargiai užsiminė ir apie galutinai dar nepadėtą tašką sportinėje karjeroje. Lietuvos rinktinė kitąmet Vilniuje sieks sugrįžti į IA divizioną.
– Latviai pasaulio čempionatą pradėjo dviem pralaimėjimais, bet vėliau taip įsibėgėjo, kad pusfinalyje netgi dukart pirmavo prieš Kanadą (kuriai pirmąjį mačą pralaimėjo 0:6), o galiausiai pasipuošė bronza. Ar jus nustebino toks kaimynų pasirodymas?
– Taip. Manau, ne mane vieną. Buvo labai smagu matyti, kaip gerai jie žaidė. Dvigubai smagiau, nes labai gerai sutariame su latvių ledo ritulio federacija. Tikrai labai dėl jų džiaugiuosi. Iš to, kas dabar vyksta jų šalyje, ką matau socialinėje erdvėje, akivaizdu, kad ir jie džiaugiasi (šypteli).
Žiauriai faina. Nuostabu, kad mūsų kaimynams taip pasisekė. Kalbėjau ir su jų ledo ritulio vadovais. Taip, jie ir patys šiek tiek nustebę, bet iš kitos pusės – procesas vyko ir jie šios sėkmės siekė ne vienerius metus.
– Kaip manote, kas įvyko, kad niekada net pusfinalyje nežaidę latviai šįkart pasipuošė pirmaisiais savo medaliais?
– Jų komanda žaidė kaip vienas kumštis. Visi vienas kitam padėjo. Nebuvo išskirtinių žaidėjų. Visi vieningai nešė tą atsakomybę ir rinktinės svorį. Nesvarbu, žaidė pirmame trejete ar ketvirtame. Tai tik parodo, ko galima pasiekti, kai visi dirba viena kryptimi.
Aišku, jų vartininkas (Artūras Šilovas, – aut. past.) žaidė nuostabiai. Galiu pasakyti iš patirties, kad patikimas vartų sargas, ta paskutinė gynybos siena, prideda pasitikėjimo visai komandai. Taip toli nueiti ir laimėti prieš tokius stiprius varžovus – nebūtų įmanoma be labai gero vartininko. Ne veltui jis gavo ir viso čempionato MVP prizą.
