Suprasti akimirksniu
- S.Abitbol išpažintis sukėlė didelį triukšmą Prancūzijoje.
- Didžiausias sporto dienraštis „L'Equipe“ išpublikavo straipsnį pavadinimu „La fin de l'omerta“ (Tylos pabaiga), kuriame ir kitos čiuožėjos, o taip pat plaukikės ir tenisininkės papasakojo apie savo trenerių seksualinius išpuolius.
- Po kilusio skandalo atsistatydino Prancūzijos ledo sporto šakų federacijos prezidentas Didier Gailhaguet, kai jį palikti postą paspaudė sporto ministrė Roxana Maracineanu.
- D.Gailhaguet kaltinamas dėl neveiksnumo aiškinantis ir nuslepiant seksualinio priekabiavimo atvejus jo vadovaujamame sporte.
- Darbo ėmėsi ir prokurorai, pradėję tyrimą dėl trenerio G.Beyerio nuodėmių, kad išsiaiškintų liūdnus nusikaltimus, kurie šokiravo Prancūziją.
Sarah Abitbol buvo Prancūzijos dailiojo čiuožimo atstovė, karjeros pradžioje čiuožusi ant ledo asmeninėse, o vėliau porų varžybose.
Čiuoždama poroje ji iškovojo pasaulio čempionato bronzą 2000 metais, o taip pat 7 kartus laimėjusi medalius Europos pirmenybėse, 10 sykių tapusi Prancūzijos čempione.
Dabar S.Abitbol savo knygoje kaltina G.Beyerį dėl reguliarios seksualinės prievartos 1990-1992 metais.
Knygoje buvusi čiuožėja atskleidė dramatiškus išgyvenimus.
„Tai buvo pirmas kartas, kai jis mane palietė. Man buvo 15 metų“, – pasakojo ji.
„Jis dvelkė alkoholiu, įkišo savo liežuvį man į burną, o rankas – po antklode", – dar viena citata iš S.Abitbol pasakojimo.
„Aktas nebuvo vienas. Vyras tai darė vėl ir vėl, kartais atokiose vietose“, – S.Abitbol istoriją citavo „Le Parisien“.
Ir kitos čiuožėjos patvirtino G.Beyerio pomėgius.
„Jis uždėdavo rankas, vadindavo „brangiosiomis“ ir kišosi į čiuožėjų gyvenimus. Jis tapdavo pavydus, kai mes susirasdavome draugą. Aš pati nebuvau jo auka, bet mačiau merginas, kurias jis spaudė“, – pasakojo Vanessa Gusmeroli.
Gulėsi ant sportininkių per treniruotes
S.Abitbol pateko į G.Beyerio rankas pateko labai jauna. Buvęs 1970-ųjų čiuožėjas baigęs sportinę karjerą tapo įtakingu žmogumi dailiajame čiuožime. Jis ne tik treniravo sportininkus, bet ir valdė klubą Paryžiuje, priimdavo ir atleisdavo kitus trenerius.
G.Beyeris buvo surinkęs daug talentingų čiuožėjų, nors nuolat sklido kalbos apie jo valdingą ir žiaurų charakterį.
S.Abitbol pasakojo, kad G.Beyerio auklėtiniai vaikščiojo su mėlynėmis ant pačių įvairiausių kūno vietų, pavyzdžiui, kaklo.
Anot jos pasakojimo, supykęs jis galėjo griebti čiuožėją už pakarpos, pakelti, prispausti prie borto, parversti ant ledo.
Dar baisesnės pratybos vykdavo salėje, kur, S.Abitbol teigimu, treneris guldavosi ant sportininkių.
„Jis išskėsdavo mums kojas ir kvėpuodavo į kaklą“, – pasakojo buvusi čiuožėja.
Nors iš pradžių S.Abitbol rezultatai nebuvo aukšti, treneris jos paslaugų neatsisakė.
„Tavęs nestebina, kad sėdžiu ant tavo lovos?“ – pažįstamą vyrišką balsą išgirdo Sarah, kartu pajutusi ir alkoholio dvelksmą.
Tai buvo įprasta naktis sporto mokykloje, kur vykdavo treniruočių stovyklos. Sportininkai būdavo labai pavargę, kad po pratybų griūdavo į lovas, o kambarių nerakindavo.
Taip G.Beyeris atėjo pirmą kartą.
„Anksčiau joks vyras manęs taip nelietė“, – knygoje pasakojo S.Abitbol. Treneris užsukdavo vis dažniau.
Buvo įbauginta ir palūžusi
„Kodėl aš nerėkiau? Kodėl nepabėgau? – dėstė ji. – Kaip aš galėjau pasakyti: „Tėti, mama, jūs tiek paaukojote, kad aš tapčiau čempione, bet mano treneris, kuris jums taip patinka, su manimi ištvirkavo?“
S.Abitbol tylėjo, nes žinojo, kad ja vargu kas patikėtų. Be to, ji labai bijojo trenerio, kuris sakydavo: „Tai bus mūsų paslaptis.“
Be to, ji vis svajojo pasiekti kažką čiuožime. Apkaltinusi G.Beyerį, ji būtų užsikirtusi sau kelią didžiajame sporte amžiams.
Viena, ko ji ėmėsi – pradėjo rašyti dienoraštį. Paskutiniame puslapyje ji žymėjo dienas, kai ją aplankydavo treneris. Prievarta tęsėsi dvejus metus.
Kai iš stovyklų ji grįždavo namo, G.Beyeris sakydavo čiuožėjos tėvams, kad jai reikia grįžti į treniruotes arba sugalvodavo kitus būdus, kaip likti su savo auklėtine vienumoje.
Tokie veiksmai palaužė čiuožėją psichologiškai. Ji nebegalėjo varžytis: technika buvo padrika, galvoje nesidėliojo mintys. Vienintelė išeitis buvo pakeisti trenerį, bet tai buvo neįmanoma.
Laimė, per vieną stovyklų ji sutiko Stephane'ą Bernardisą – čiuožėją, kuris ieškojo sau partnerės.
Sarah užsikabino už šios galimybės ir perėjo į porų čiuožimą, o taip pateko ir pas kitą trenerį Jean-Roland'ą Racle.
Ji pagaliau pasijuto laisva ir galėjo susitelkti varžyboms, kuriose ėmė sektis vis geriau.
2000 metais S. Abitbol su partneriu iškovojo pasaulio pirmenybių bronzą, Europos pirmenybėse jiedu laimėjo 5 bronzos ir 2 sidabro medalius, bet 2000 metų olimpinėse žaidynėse startuoti neleido sveikata.
Dėl traumų S.Abitbol baigė sportinę karjerą, paskui dar pasirodydavo ledo šou programose.
Ji ėmė susitikinėti su jaunuoliu, vardu Olivier. Tačiau tada vėl prasidėjo bėdos – panikos priepuoliai, naktiniai košmarai. Teko vartoti antidepresantus.
„Aš jaučiau baimę. Man būdavo baisu išeiti iš namų. Nebegalėjau skristi lėktuvais, užeiti į nuošalias vietas parke ar prekybos centre. Susidūriau su sunkumais, kurių nejausdavau anksčiau – tai tapo didelėmis problemomis mane tolesniame gyvenime“, – pasakojo prancūzė.
Jos sunkumus pajuto mylimasis. Jis pasiūlė išsipasakoti, o tai išgirdusi Sarah nulėkė į tualetą – ją supykino.
Kitą dieną S.Abitbol papasakojo savo istoriją tėvams. Jie buvo šokiruoti ir ėmė įkalbinėti kreiptis į teismą.
S.Abitbol atsisakė. „Aš netikėjau sėkme. Jis buvo labai įtakingas, o aš silpna. Ėjo 2004 metai, iki „meToo“ buvo toli“, – pasakojo ji.
Buvo nuspręsta susitikti su buvusiu treneriu ir siekti jo pasitraukimo. Jis atsiprašė, bet išeiti iš darbo atsisakė.
S.Abitbol kreipėsi į tuometinį sporto ministrą, bet šis teigė, kad reikalingas pareiškimas policijai ir pasiūlė viską palikti taip, kaip buvo. Tuo pačiu pripažino, kad turi sukaupęs panašios informacijos apie G.Beyerį.
„Supratau, kad susidūriau su organizuotu tylėjimu. Visi kalbėjo: „Gerk vaistus ir tylėk!“. Aš taip ir padariau. Vartojau vaistus ir tylėjau, – pasakojo S.Abitbol. – O taip pat nusprendžiau parašyti knygą, kurią pažadėjau sau išleisti, nes joje viską papasakoti buvo lengviau.“
Nieko nematęs federacijos vadovas priverstas trauktis
G.Beyerio aukomis buvo ir kitos čiuožėjos. Ne visos ryžosi prabilti, bet pamažu pradėjo lįsti informacija. Paaiškėjo, kad policija dar 1998 metais buvo pradėjusi tyrimą dėl G.Beyerio. Tada jam pavyko išsisukti.
Iki pat 2018 metų G.Beyeris buvo Prancūzijos ledo sporto šakų federacijos tarybos narys, o iki 2020 metų pradžios vadovavo „Francais volants“ čiuožimo klubui, kuriame treniruojasi pajėgiausi šalies čiuožėjai.
Šių metų vasario 8 dieną iš ledo sporto šakų federacijos vadovo pareigų pasitraukė Diddier Gailhaguet. Jis su G.Beyeriu buvo jaunystės draugai, kartu atstovavę Prancūzijai tarptautinėse varžybose.
Dar prieš du dešimtmečius tuometinė sporto ministrė siūlė jam pašalinti trenerį G.Beyerį dėl jam metamų įtarimų, tačiau D.Gailhaguet jokių veiksmų nesiėmė.
Jis pasitraukė tik dabar, pareiškęs, kad traukiasi dėl šventos ramybės ir išeina aukštai pakelta galva.
D.Gailhaguet buvo draugas ir kito buvusio čiuožėjo ir trenerio Pascalio Delorme'o, kuris dėl 12-metės čiuožėjos Anne-Line Rolland išprievartavimo buvo nubaustas 10 metų nelaisvės.
Ledo sporto šakoms vadovavęs D.Gailhaguet tada pateikė teigiamą P.Delorme'o charakteristiką, nors prieš jį pasisakė šešios dailiojo čiuožimo atstovės.
Apie negerus dalykus ilgai bandė kalbėti vienas treneris, bet jo niekas nesiklausė.
Kas dabar laukia G.Beyerio?
Kol kas jis tęsia darbus, nors jo pavardė ir prapuolė iš čiuožimo klubo. Tačiau panašu, kad vien pastaba jis neišsisuks. Kol kas savo kaltės G. Beyeris nepripažino.
Kaip AFP sakė G.Beyerio advokatas Thibault de Montbrial, atviravimų neverta laukti: „Gilles'is Beyeris yra prispaustas žiniasklaidos pastarosiomis dienomis, bet jis savo komentarus pataupys prokurorams.“
G.Beyeris buvo vedęs. Katrina Krier su juo susilaukė vaiko, bet paskui pora išsiskyrė.
K.Krier perskaitė knygą apie savo vyrą, bet kalbėdama Prancūzijos spaudai prašė palaukti tyrimo.
„Jei Gilles'is Beyeris padarė, kuo yra kaltinamas, normalu, kad jis sumokėtų visą kainą. Svarbiausia, ne tai, ar aš buvau ištekėjusi už monstro, ar ne. Svarbiausia yra tiesa.“
