Pirmasis bandymas vykti į pasaulio čempionatą buvo užfiksuotas dar 1938 metais. Tuomet Lietuvos rinktinė išvyko į Čekoslovakijoje vykusį turnyrą. Jo metu lietuviai kovojo su stipriausiomis tuo metu ledo ritulio valstybėmis.
Debiutas lietuviams neprisvilo – nors mūsų žaidėjai turėjo gerokai mažiau patirties nei jų oponentai, jie jau pirmose rungtynėse iškovojo savo pirmąją pergalę ir tarp 14 komandų liko 10-oje vietoje. Įdomu, jog šią vietą Lietuvos rinktinė dalinosi su latviais, o tai buvo vienintelis kartas, kai lietuviai prilygo savo tituluotiems kaimynams vieta pasaulio čempionate.
Po nepriklausomybės atgavimo sugrįžimas į ledo ritulio čempionatus buvo nelengvas. 1993 ir 1994 metais Lietuvos rinktinei teko žaisti pereinamąsias rungtynes dėl galimybės žaisti pasaulio čempionatuose. Abu metus sėkmė rinktinei nenusišypsojo: jie nusileido latviams ir estams bei šiems leido anksčiau pradėti savo kilimą ledo ritulio divizionais.
Jau 1995 metais Lietuvos rinktinė buvo labai arti pirmojo savo pakilimo į aukštesnį divizioną, bet tuomet jiems pritrūko vieno įvarčio. Su kroatais sužaidę lygiosiomis, jie varžovus į priekį užleido tik dėl to, kad oponentai per turnyrą pelnė vienu įvarčiu daugiau nei lietuviai. Visgi, po metų lietuvių nebesustabdė niekas ir jie laimėjo D divizioną.
Aukštesniame lygmenyje iš pradžių Lietuvos rinktinei buvo nelengva, tačiau galiausiai jie ir šiame divizione pradėjo patekti tarp prizininkų, o galiausiai IIHF atlikus pakeitimą divizionuose, lietuviai buvo perkelti į pirmąjį divizioną.
Nuo 2000 metų Lietuvos rinktinė keletą metų buvo priversta keisti vietą tarp dviejų divizionų. I divizione jiems užsikabinti nepavykdavo, bet žemesniame divizione Lietuvos rinktinė neturėdavo lygių ir triuškindama varžovus grįždavo į aukštesnį lygį.
Galutinai I divizione Lietuvos rinktinė įsitvirtino 2006 metais bei įrodė, kad juos reikia gerbti visiems varžovams. Lietuvos rinktinė liko tik per žingsnį nuo elitinio diviziono, kai iškovojo sidabro medalius, į priekį praleidę tik austrus, prieš kuriuos po dviejų kėlinių jie netgi pirmavo.
Dar vieną kokybinį šuolį lietuviai atliko 2014 metais. Po kelių turnyrų, kuriuose Lietuvos rinktinė likdavo 4-5 pozicijose, Vilniuje pasaulio čempionatą surengę lietuviai iškovojo savo pirmąjį bronzos medalį, po kurio sekė dar trys iš eilės šios prabos medaliais pažymėti pasirodymai.
Bronzą į auksą Lietuvos rinktinė iškeitė dar viename turnyre namuose. Šįkart čempionatas buvo surengtas Kaune, kur „svajonių komandą“ surinkę lietuviai nepaliko vilčių jokiems varžovams bei iškovojo auksą.
Auksas lėmė, kad pastaruosius metus Lietuvos rinktinė priklausė I diviziono A grupei, kurioje varžomasi dėl dviejų kelialapių į elitinį divizioną. Nors iš pradžių lietuviams šiame lygmenyje buvo nelengva, tačiau 2022 metais Slovėnijoje jie dar kartą atsidūrė per žingsnį nuo žaidimo elitiniame divizione. Šį kartą lemiamą dvikovą dėl patekimo tarp stipriausių planetos komandų jie minimaliai pralaimėjo vengrams, kurios paskutinėmis rungtynių akimirkomis gelbėjo virpstas, į kurį atsimušė lietuvių mestas ritulys.
Visgi, vos po metų Lietuvos rinktinei Didžiojoje Britanijoje sekėsi ne taip sėkmingai. Be pergalių likę lietuviai buvo priversti užbaigti 20 metų trukusį laikotarpį, per kurį jie nesileido divizionais ir nuolatos gerino savo pozicijas.
Sugrįžimas į kurį laiką užmirštą lygmenį prasidės gimtinėje. Čempionato kovų šeimininkais tapę lietuviai sieks Vilniuje dar kartą pasinaudoti namų tvirtove, siekiant kilti divizionais į viršų.
