Jaunasis Luka vis ryškiau spindi net ir gerokai vyresnių (iki 19 metų) čiuožėjų varžybose. Šį sezoną Prancūzijoje jis buvo trečias po trumposios programos „Challenger“ serijos turnyre.
„Luka – tikras lietuvis. Jo mama – lietuvė, pamišusi dėl dailiojo čiuožimo. Biologinis tėtis – iš Sakartvelo, todėl ir pavardė tokia, bet gimtasis tėvas su šeima nebendrauja. Luka turi patėvį, su kuriuo puikiai sutaria, vadina „tėčiu“, – pasakojimą tęsia V.Jasutis.
„Rezultatus, kokių Lietuva nėra mačiusi“ kuriantis jaunasis čiuožėjas savo svajonių siekia Austrijoje, kur ir mokosi, ir treniruojasi.
Iššūkių daug, nes Lietuvos sporto politika gausiai apdovanoja rezultatus jau pasiekusius sportininkus, o ne besiskleidžiančius talentus. Pasak LČF prezidento, sparną aplink jaunąjį talentą rėžia ir didžiosios čiuožimo šalys, viliojančios jį į savo gretas.
„Bet tai – neįmanoma. Jo mama, gerąja to žodžio prasme – tiesiog išprotėjusi dėl čiuožimo – aukoja viską dėl sūnaus“, – pažymi V.Jasutis.
„Po kokių trejų metų Luka galėtų drąsiai pretenduoti į medalį Europoje“, – priduria LČF vadovas, bet šioje istorijoje yra ir daugiau jautrių potėpių.
Jaunojo čiuožėjo patėvis – Ukrainos pilietis, ginantis laisvę nuo nesibaigiančios Rusijos agresijos.
„Jis kariauja Ukrainoje. Jie kasdien bendrauja telefonu, bet niekada nežinai, ar kitą dieną dar galėsi pakalbėti...“ – stabtelėjo V.Jasutis.
L.Imedašvilio talentas išdygo staiga.
„Sakyčiau, Lietuvai vėl pasisekė. Visiškas stebuklas, kad šiandien turime tokį talentą. Čiuožimo genų šeimoje nėra, bet yra labai stiprus ryšys su mama. Ir pats Luka labai atviras, bendraujantis, nuolat besišypsantis ir labai charizmatiškas. Užtenka jį pamatyti ir jį iš karto pamilsti. Tai irgi duoda pliusų“, – tęsė LČF prezidentas.
„Ilgus metus mus matė kaip šalį, kuri turi tik šokių ant ledo poras ir moteris čiuožėjas. Gal kokį dešimtmetį neturėjome jokių berniukų. Dabar mes tyliai, tyliai pasvajojame apie labai stiprų čiuožėją.
Jam dar tik 14 metų, bet tai, kaip jis atlieka šuolius, kitus elementus... Jis viską daro tiesiai, vertikaliai, sudėtingai. Ir treniruojasi labai noriai“, – pabrėžia V.Jasutis.
„Išskirtinis talentas. Bet mes niekur neskubame ir jų nespaudžiame. Tai, ką Luka rodo jau dabar – su kaupu viršija visus lūkesčius. Unikalu.
Jo rezultatai – mes, lietuviai, tokių niekada istorijoje nematę. „Grand Prix“ jaunimo varžybose patenka į penketuką geriausių. Faktiškai beveik visose varžybose būna vienas jauniausių, varžosi su vyresniais – 18–19 metų jaunuoliais, bet vis tiek sugeba juos pranokti.
Vienose iš paskutinių varžybų, kuriose liko penktas, jis čiuožė su 38 laipsnių temperatūra. Veržėsi ant ledo ir pasiekė savo“, – pagyras žarstė V.Jasutis.
L.Imedašvilio talento netruko pastebėti ir kitos dailiojo čiuožimo šalys.
„Jį giria visi specialistai. Kiek tik įsijungiu užsienio transliacijas, tiek ir girdžiu – „ypatingas talentas“. Netgi Kanados, JAV treneriai bando jį prisivilioti pas save, girdžiu, jog kalbasi su juo, kad galbūt pakeistų šalį, pilietybę ir atstovautų jiems.
Bet jis to neketina daryti. Tai – neįmanoma. Jo mama, gerąja to žodžio prasme – tiesiog išprotėjusi dėl čiuožimo – aukoja viską dėl sūnaus.
Dėl jos atsidavimo jie ir atsidūrė Austrijoje. Pinigų nelabai turi, mes, kaip federacija, kažkiek padedame. Visas santaupas jie skiria Luka karjerai. Šiek tiek prisideda ir Tarptautinė federacija, skyrusi jaunojo talento stipendiją“, – atskleidė V.Jasutis.
Nors lūkesčiai – didžiuliai, bet ir laukiantis darbas ateityje – ne ką mažesnis.
„Dar niekur neskubėkime, nepamirškime, kad jam – vos 14 metų. Prasideda brendimas. Viena yra būti 14-os ir gyventi su mama, visai kas kita, kai tau 17-a. Kartais žmonės netgi pasitraukia iš čiuožimo. Gal šį kartą taip nebus, nes po kokių trejų metų jis drąsiai galėtų pretenduoti ir į medalį Europoje, – vylėsi LČF vadovas.
– Ypač svarbu, kad Luka yra labai gero charakterio. Pamenu, kaip vienose varžybose kažkas nepavyko. Jis iš karto pasakė, kad eisiu, treniruosiuosi ir klaidą ištaisysiu. Nors ir yra dar labai jaunas, bet jau užsigrūdinęs, išsilavinęs ir protingas.“