Dar 2017 m. gegužę buvo paskelbta, kad po ketverių metų 16 stipriausių pasaulio ledo ritulio rinktinių rinksis Minske ir Rygoje.
Tačiau, likus vos pusmečiui iki turnyro, jo pamatai ėmė byrėti, kai tūkstančiai žmonių suplūdo į Minsko ir kitų Baltarusijos miestų gatves, protestuodami prieš neteisėtus ir žiaurius Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmus.
Tarptautinį spaudimą perkelti turnyrą iš Minsko pajutusi IIHF kurį laiką dar spyriojosi, tačiau palūžo, kai vienas po kito prabilo didžiausi ledo ritulio rėmėjai – „Škoda“, „Nivea“, „Liqui Moly“, pareiškę, jog nerems čempionato, jei šis vyks Baltarusijoje.
Galiausiai, pirmadienį buvo priimtas sprendimas atimti čempionato rengimo teisę iš Baltarusijos, o tai sukėlė dilemą ne tik IIHF organizacijai, bet ir Latvijai, likusiai vieniša pasaulio čempionato organizatore.
Sykį, 2006 metais, latviai planetos pirmenybes vieni jau rengė, o tokia galimybė egzistuoja ir dabar.
Vis dėlto ji – nepatogi ir brangi. Kadangi Latvijoje yra tik viena pasaulio čempionato standartus atitinkanti arena, o tokiam turnyrui reikia mažiausiai dviejų, latviams vėl tektų konstruoti laikiną ledo ritulio šventovę „Skonto“ manieže, kas kainuotų nemažus pinigus. Jau nekalbant apie tai, kad čempionato, vyksiančio gegužės 21 – birželio 6 dienomis, metu oro temperatūra gali būti tiesiog per didelė, kad būtų įmanoma palaikyti reikiamą ledo kokybę.
IIHF prezidentas Rene Faselis jau užsiminė, kad į pagalbą Rygai gali pasitelkti Bratislavą arba kažkurį Danijos miestą, tačiau pagalbos ranką kaimynams yra pasirengę ištiesti ir lietuviai.
Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį kalbėdamasi su Latvijos švietimo ir mokslo ministre Ilga Šuplinska išsakė Lietuvos pasiryžimą padėti surengti dalį pasaulio ledo ritulio čempionato varžybų mūsų šalyje.
„Tokio lygio ledo ritulio varžybų Lietuvoje nėra buvę, o dabar turime istorinę progą. Būtina įvertinti šią galimybę ir pasiūlyti konkrečią pagalbą Latvijai. Lietuva jau yra įrodžiusi, kad sugeba organizuoti paties aukščiausio lygio sporto varžybas. Taip, tai būtų vienas didžiausių iššūkių mūsų šalies sporto istorijoje“, – oficialiame pranešime sakė ministrė J.Šiugždinienė.
Anot 15min kalbinto ŠMSM viceministro Lino Obcarsko, lietuvių pasiūlymo esmė – pagalba kaimynams, kad šie turėtų papildomą variantą svarstydami įvairias galimybes.
Nors galutinį sprendimą priims IIHF, Vyriausybė, bent jau kol kas, nesikreipė į Tarptautinę ledo ritulio federaciją ir laukia latvių atsakymo, ar šiems apskritai reikia lietuvių pagalbos.
Viceministro teigimu, Latvijai teiktame pasiūlyme kalbama apie vienos iš čempionato grupių perėmimą.
Veikiausiai tai būtų A grupė, kurios varžybos buvo suplanuotos Minske. Šioje grupėje turėtų žaisti Rusijos, Švedijos, Čekijos, Šveicarijos, Slovakijos, Danijos, Baltarusijos ir Didžiosios Britanijos rinktinės.
„Bandytume vykdyti pogrupio varžybas Lietuvoje, nes yra tam tinkama infrastuktūra, tinkama patirtis, nesame toli geografiškai“, – vardijo L.Obcarskas.
Lietuva per pastarąjį dešimtmetį jau yra organizavusi ledo ritulio pasaulio pirmenybes. Tiesa, jos buvo žemesnio rango – 2014 m. Vilniuje ir 2018 m. Kaune vyko pasaulio IB grupės čempionatai, kitaip tariant, trečio pagal rangą diviziono varžybos, kuriose dalyvavo ir Lietuvos rinktinė.
„Hockey Lietuva“ asociacijos generalinis sekretorius Vaidas Budrauskas neabejoja, jog išlaidos rengiant elitinio lygio pasaulio čempionatą, net ir tik vieną jo grupę, būtų bent kelis kartus didesnės.
15min kalbinto ledo ritulio asociacijos vadovo teigimu, to priežastys – ilgesnė čempionato trukmė, didesnis rungtynių skaičius, galiausiai, ir aukštesni reikalavimai tiek viešbučiams, tiek aptarnavimui.
Teikdami siūlymą latviams, lietuviai jau spėjo įsivertinti ir galimus čempionato kaštus. Nors tikslias sumas galima bus skaičiuoti tik tuo atveju, jei čempionato rengimo teisė bus patikėta Lietuvai, L.Obcarskas mano, jog išlaidos turėtų siekti iki milijono eurų.
„Turėtume apgyvendinti dalyvius, išnuomoti areną. Nesu įsigilinęs, kokie tiksliai yra tarptautiniai reikalavimai, bet turbūt reiktų mažiausiai keturių žvaigždučių viešbučių, maitinimo. Manyčiau, kad tai gali kainuoti iki milijono eurų. Bet čia preliminarūs skaičiai, juos dar reikėtų tikslinti. Tai yra iniciatyva, kai ne viskas priklauso nuo mūsų. Mes turime tik valią padėti“, – pabrėžė viceministras.
Manyčiau, kad tai gali kainuoti iki milijono eurų.
Kreipdamiesi į latvius, lietuviai pirmiausia galvojo ne apie išlaidas, o apie pagalbą kaimynams, atsidūrusiems nepatogioje padėtyje.
„Šiuo metu tai yra labiau pagalba kaimynei, kuriai vienai greičiausiai būtų per sudėtinga organizuoti turnyrą. Vienoje grupėje yra aštuonios komandos, jeigu reikėtų organizuoti ir kitą, tai prisidėtų dar aštuonios, tad Lietuva išreiškė savo pasiūlymą ir ieško galimybių, jog vienos grupės varžybos galėtų vykti čia“, – 15min sakė ministrės J.Šiugždinienės patarėjas Dainoras Lukas.
Bet skaičiuodami galimas išlaidas, lietuviai mato ir galimybes.
Nors Lietuvos rinktinė pasaulio čempionate tikrai nežais, o vis dar neaišku, ar pavasario pabaigoje į arenas jau galės rinktis žiūrovai, L.Obcarskas mato galimą naudą Lietuvos verslui ir auksinę galimybę šalies sportui.
„Aišku, jeigu būtų su žiūrovais, valstybei ekonominė nauda būtų akivaizdi. Ledo ritulys yra ypač populiarus pasaulyje, tai būtų užpildyti viešbučiai, atsigautų ir paslaugų sektorius. Iš kitos pusės, detalių dar nežinome. Dalis lėšų gali būti gauta per reklamą vietos organizatoriams. Tai dalinai padengtų arba kompensuotų mūsų indėlį. Tai būtų ir Lietuvos vardo populiarinimas sporto žemėlapyje, ir kaimyninė pagalba, iš kitos pusės ir labai rimtas priminimas apie labai gražią sporto šaką ledo ritulį, kuris Lietuvoje yra nepelnytai nuvertinamas, nors turime vieną kitą aukščiausio lygio sportininką“, – kalbėjo viceministras.
Tai būtų labai rimtas priminimas apie labai gražią sporto šaką ledo ritulį, kuris Lietuvoje yra nepelnytai nuvertinamas.
Jam pritarė ir V.Budrauskas, kuris jau stebėjo ledo ritulio bumą po 2014 ir 2018 m. Lietuvoje surengtų pasaulio čempionatų.
„Ledo rituliui būtų didelė nauda, nes tai – didžiulė reklama. Tai ir Lietuvos Vyriausybės, ir viso pasaulio dėmesys. Ledo ritulys iš to bet kokiu atveju išloštų“, – tikino „Hockey Lietuva“ vadovas.
15min kalbinti ŠMSM atstovai pabrėžė, jog lietuvių pasiūlymo pagelbėti sulaukę latviai nudžiugo, tačiau spėlioti, ar kaimynai kibsis į lietuvių ištiestą pagalbos ranką, dar anksti.
„Latvių paskutinė reakcija buvo tokia: teikite pasiūlymą ir svarstysime. Jie bandys papildyti kiekvieną variantą. Jiems irgi pakankamai viskas šviežia, tad ir jie turi apsispręsti ir viską suderinti. Vis tik ta žinia apie Minską yra tik dviejų dienų šviežumo“, – sakė L.Obcarskas.
Anot jo, preliminariai jau yra apgalvota ir galima pasaulio čempionato vieta. Dar gruodį buvo kalbėtasi su Vilniaus „Avia Solutions Group“ arenos valdytojais, nors kol kas ministerijos atstovai neatmeta ir „Žalgirio“ arenos Kaune varianto.
„Abi arenos yra tinkamo dydžio, tinkamo lygio ir turi ledo įrengimo įrangą“, – pabrėžė L.Obcarskas.
Apie sostinės norą priimti pasaulio čempionatą feisbuke užsiminė ir Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
„Jau kurį laiką darbuojamės, kad sostinėje žiemos sportas atgytų, tad čempionato organizavimo iššūkius sostinėje priimtume su dideliu entuziazmu. Nors laiko iki čempionato liko nedaug ir dėl to svarstomos galimybės perkelti pirmenybes į daug organizacinės patirties turinčias šalis, Vilnius yra nemažiau logiškas pasirinkimas, nes nuo Rygos, kur vyks dalis varžybų, yra nutolęs per ištiestos rankos atstumą“, – rašė vienas sostinės vadovų.
Ar į Lietuvą šiemet sugužės elitinės pasaulio ledo ritulio rinktinės, paaiškės jau visai greitai. IIHF žada, kad sprendimą, kuo pakeisti Minską organizuojant pirmenybes, priims iki sausio pabaigos.
