V.Jasutis: „Net nukritau nuo kėdės“
Kitąmet minimas Lietuvos dailiojo čiuožimo įkūrimo šimtmetis – būtent 1924 metais Lietuvoje surengtos pirmosios dailiojo čiuožimo varžybos. Tad čempionatas ta proga – puikiausia dovana visiems, nors kiek besidomintiems šia sporto šaka.
„Aš net nukritau nuo kėdės, kai gavau laišką, pranešantį, kad čempionatas mūsų. Skaičiau tą laišką maždaug 10 kartų. Beprotiškai džiaugiamės tuo, ką pasiekėme. Visas mūsų įdėtas darbas atsipirko. Nes pasvajoti apie bet kokio lygio čempionatą buvo sunku. Tiesiog nuostabu – turime Europos čempionatą! Norime, kad visa Lietuva ir visi pasaulio lietuviai švęstų dailiojo čiuožimo šimtmetį“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) prezidentas Vytautas Jasutis ir patikino, kad būtent dėl šimtmečio minėjimo, tikėtina, Lietuvai netikėtai ir atiteko galimybė organizuoti šį renginį.
Jis paaiškino, kad galimybė pildyti paraišką atsirado, kai Vengrija dėl ekonominių priežasčių bei vykstančio karo Ukrainoje atsisakė organizuoti čempionatą.
„Apie tai, kad pasirinko mus, sužinojau pirmadienį 7 valandą ryto, negalėjau kalbėti apie tai iki 17 valandos. Išgyvenau jausmus, kokių gyvenime nesu išgyvenęs. Kai nori džiaugtis, apie tai su visais kalbėti, o negali, nes tave varžo Tarptautinė čiuožimo sąjunga (TČS), kuri nori pati pranešti tokius dalykus pirma.
Apie tai, kad pasirinko mus, sužinojau pirmadienį 7 valandą ryto, negalėjau kalbėti apie tai iki 17 valandos. Išgyvenau jausmus, kokių gyvenime nesu išgyvenęs.
Mes būtume nesuprasti, jei šitas čempionatas nebūtų atvažiavęs į Kauną. Galvoti realiai apie čempionatą būtume galėję, manau, tik po 10 metų. TČS duoda organizuoti tokius čempionatus tuomet, kai šalis yra perėjusi nuo apatinio laiptelio iki viršutinio. Tai yra ilgas, be galo sudėtingas kelias“, – tikino naujasis federacijos prezidentas V.Jasutis ir pabrėžė, kad „Žalgirio“ arena, kurioje ir vyks čempionatas, yra viena geriausių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, tad visi lietuviai ja turėtume didžiuotis.
V.Jasučio žiniomis, Lietuva konkuravo su Bulgarija ir Lenkija. Varšuva, logistine prasme, pralenkia Kauną, be to, gali pasiūlyti vieną viešbutį, kuriame galima apgyventi visus 500 atvykstančių sportininkų ir oficialių delegacijos narių, tačiau triumfavo Lietuva.
Biudžetas viršys 1,5 mln. eurų
Pasak V.Jasučio, apie čempionato biudžetą dar kalbėti yra anksti, jis šiuo metu formuojamas, tačiau preliminariai turėtų viršyti 1,5 mln. eurų. Į šį biudžetą savo įnašą įneš TČS, prisidės ir Vyriausybė bei Kauno miesto savivaldybė, privatūs rėmėjai.
„Miestui nebuvo naujiena, kad LČF turi tokį ambicingą planą. Mėgstame ambicingus planus. Mes kiek galėsime, prisidėsime, ir tai pasakėme nuo pradžių. Tiek žmogiškaisiais resursais, tiek visa patirtimi, tiek materialiai. Kai reikėjo daryti Eurolygos finalinį ketvertą, tai Kaunas buvo tas, kuris padėjo Lietuvai tai turėti“, – žadėjo Kauno vicemeras Mantas Jurgutis ir pabrėžė Kauno turimas kompetencijas organizuoti tokius renginius, – juk ne veltui čia ir popiežiai lankėsi, futbolo rinktinė žais sausakimšame naujame stadione.
Jis sakė, kad „nenori spekuliuoti skaičiais“, tačiau teigė, jog Kaunas laiko savo moraline atsakomybe tai, kad čempionatas įvyktų.
„Aš tikiuosi, kad mes neliksime vieninteliai, kuriems tai rūpi“, – pridūrė jis.
Pasak M.Jurgučio, labai svarbi žinutė pasauliui yra tai, kad Kaunas, Lietuva nėra tik krepšinis. Juk visai neseniai būtent Kaune duris atvėrė naujutėlaitė ledo arena su dviem čiuožyklomis, kurioje čempionato metu vyks dalyvių treniruotės.
„Nė vienas centas, nė vienas litas, kurį skirs savivaldybė ar šalis, neišvyks iš Lietuvos. Unikalus atvejis. Net ateinantis indėlis iš tarptautinės federacijos reiškia, kad visos paslaugos bus perkamos čia, nieko nepirksime iš užsienio. Aš, kaip organizacinio komiteto vadovas, federacijos vadovas, negausiu nė cento už savo pareigas. Darome viską, kad tai būtų ne piniginis kičas, o geriausias, su meile padarytas Europos čempionatas geriausiame Lietuvos sporto mieste“, – papildė per pastarąsias paras tik keletą valandų miegojęs V.Jasutis.
Jis įsitikinęs tuo, kad TČS stebėjo Eurolygos finalo ketverto varžybas ir pamatė, jog Kaunas gali suorganizuoti tokius renginius.
Darome viską, kad tai būtų ne piniginis kičas, o geriausias Europos čempionatas.
„Visi supranta varžybų kainą iššūkio Lietuvai prasme. Grįžtamasis ryšys bus fantastinis. Jei taip nebus, paliksiu federaciją. Juokas. Kitaip būti negali. Tai yra 30-ties metų visos komandos pasiekimas“, – pabrėžė LČF prezidentas.
Tikisi daug žiūrovų
Pasiruošimo darbai jau yra padaryti – viešbučiai užsakyti, komanda suformuota.
„Su visa pagarba Eurolygos finaliniam ketvertui... Organizacine prasme Europos čempionatas turi tokią bibliją, kurią tu turi išpildyti. Kosminis darbas, bet mes jo nebijome. Liepos 4 dieną atvyksta TČS komisija, viską Kaune tikrins. Bet išsiuntę paraišką mes jau įrodėme, kad viską turime“, – tikino V.Jasutis.
Naudodamasis proga LČF prezidentas kreipėsi į visus, kurie norėtų prisijungti prie savanorių komandos – jų pagalbos taip pat prireiks.
Jau sulaukta daugybės užklausų iš užsienio: kaip pirkti bilietus, kaip atvykti į Lietuvą žiemą, kaip patekti iš Vilniaus į Kauną.
„Kiek galime sulaukti sirgalių? Sunku pasakyti, bet tokia šalis kaip Japonija, kur dailusis čiuožimas yra numeris vienas, eis vėliau miegoti ar iš viso neis miegoti. Geresnės reklamos Kaunui ir Lietuvai negali būti. Transliacijas turėtų stebėti daugiau nei 700 mln. pasaulio gyventojų. Kito tokio renginio Lietuvoje neįsivaizduoju. Visur bus Kaunas, visur bus Lietuva“, – skaičiais nustebino LČF prezidentas ir pažadėjo daug revoliucinių sprendimų čempionato metu.
Negana to, įvyko smagus sutapimas – finalas turėtų įvykti Lietuvai tokią svarbią sausio 13-osios dieną. Tikimasi, kad Saulius Ambrulevičius su Allison Reed jame tikrai čiuoš ir dovanos mūsų šaliai medalius. Juk Suomijoje rengtose pirmenybėse ši pora užėmė 4 vietą ir nuo medalių liko per plauką.
Taigi organizacinio komiteto laukia sprintas. Atlikta jau apie 5 proc. visų numatytų darbų.
L.Vanagienė: „Gavome didžiulę dovaną“
Kol Lietuvos paraiška organizuoti čempionatą vis dar buvo svarstoma, LČF direktorė Lilija Vanagienė jautė, kad pergalė priklausys mums.
„Gavome didžiulę dovaną. Ruošėmės paduoti paraišką Europos čempionatui ir tai būtų buvę tik 2028 metai. Džiugu ir dėl to, kad mūsų Saulius su Allison dabar yra tokios geros formos, per plauką tik nelaimėjo Suomijoje medalių. Apie auksą čempionate tikrai nekalbu, nes yra labai stiprių porų, sidabras ir sunkiai pasiekiamas, o bronza jau pernai turėjo būti mūsų. Savos sienos ir padeda, bet ledas yra slidus. Suprantama, kad ir nereikia spausti sportininkų. Tai yra šventė, nuostabus dalykas. Dovana kaip iš mėnulio nukritusi – nėra pilietybės Allison, bet yra čempionatas“, – įvertino L.Vanagienė.
Po čempionato, pasak jos, turėtų viskas pasikeisti, išaugti susidomėjimas dailiuoju čiuožimu. Aišku, jei vaikai turės kur ateiti čiuožti.
„Šiuo metu profesionaliai sportuoja gal apie 500 čiuožėjų Kaune, Vilniuje, Elektrėnuose, Klaipėdoje, Šiauliuose. Tik penkiuose miestuose. Jei atsirastų daugiau ledo arenų, tas skaičius gali išaugti ir 50 kartų. Tikiuosi, kad pasikeis institucijų požiūris, bus kuriama infrastruktūra, nes šiandien dailusis čiuožimas Lietuvoje yra naikinamas.
Čempionatas – didžiulė motyvacija treneriams, sportininkams, kurie nori atstovauti Lietuvai, bus didžiulė atranka, kaip jie stengsis. Po tiek laiko jau turėsime vaikiną čiuožėją. Iš viso – dvi poras, moterį ir vyruką. Bus didžiausia mūsų komanda. Visi laimės dėl šio čempionato“, – džiaugėsi LČF direktorė.
Apie Povilą ir Margaritą kalbėti nenori
Teisė organizuoti čempionatą, anot L.Vanagienės, yra įvertinimas viso darbo, atlikto nuo 1992 metų. Juk per šį laikotarpį Lietuva iškovojo medalius tiek Europos, tiek pasaulio čempionatuose, užėmė aukštas vietas olimpinėse žaidynėse. O apie 2018 metais Lietuvoje organizuotą Pasaulio jaunimo „Grand Prix“ etapą iki šiol dar netyla kalbos. Tuomet buvo įnešta daug naujovių.
„Laukiame žinių. Spalio pirmosiomis dienomis įvyks teisėjų burtai. Bus aišku, kas teisėjaus čempionate. Turime tarptautinės kategorijos teisėją Laimą Krauzienę. Ji teisėjavo trejose olimpinėse žaidynėse. Labai norime, kad ji būtų teisėjų brigadoje. Sportininkams didesnis pasitikėjimas“, – vylėsi L.Vanagienė.
Rusijos ir Baltarusijos čiuožėjų Kaune nebus.
Spaudos konferencijos metu L.Vanagienė įteikė gėlių S.Ambrulevičiui. Anot jos, jei ne S.Ambrulevičiaus ir A.Reed pasiekimai, šio renginio Kaune 2024 metais nebūtų. Ji tikino, kad Kaunui trūksta tik didelių viešbučių, kuriuose tilptų didelės sportininkų delegacijos.
Sulaukė klausimų L.Vanagienė ir dėl Rusijoje gyvenančių bei dirbančių legendinių mūsų šokėjų – Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko. Šia tema kalbėti ji nepanoro.
„Jų pasiekti rezultatai padarė įtakos, kad mes šiandien turime Europos čempionatą Kaune“, – pabrėžė L.Vanagienė, dar nežinanti, kas bus čempionato reklaminis veidas, tikėtina, kad juo taps patys Saulius su Allison.
Dirba Rusijoje jie savo darbą, be kurio negali gyventi. Bandė, bet negali. Niekas jiems negali sakyti, kad palikite savo namus, darbus. Jie kuria pasakas, personažus vaikams, be šito jie gyventi negali.
Paklausta, ar Margarita ir Povilas norėtų grįžti stebėti čempionato, ji patikino, kad tai – detalės.
„Dirba Rusijoje jie savo darbą, be kurio negali gyventi. Bandė, bet negali. Niekas jiems negali sakyti, kad palikite savo namus, darbus. Jie kuria pasakas, personažus vaikams, be šito jie gyventi negali. Pas mus, deja, nėra kur ir nėra kaip. Jei būtų galimybės, jie nebūtų ten. Čia tokių darbų, ką jie dirba, niekur nėra“, – 15min paatviravo L.Vanagienė.
Perdėlios krepšininkų tvarkaraštį
Svarstymų rengti čempionatą Kaune ar Vilniuje nebuvo. Pasak LČS prezidento, nėra kitos vietos, kur tai galėtų būti realizuota – tik Kaunas.
Pasak L.Vanagienės, Vilnius yra vienintelė Europos Sąjungos sostinė, neturinti žiemos sporto mokyklos, čiuožėjai tiesiog neturi vietų, kur treniruotis, tai daro su masinio čiuožimo atstovais „Akropoliuose“. O gabių trenerių ir vaikų Vilniuje netrūksta.
Europos dailiojo čiuožimo čempionatas – tai jau ne pirmas toks aukšto lygio renginys, organizuojamas „Žalgirio“ arenoje. 2011-taisiais čia buvo surengtas Europos krepšinio čempionatas, o šiais metais – Eurolygos finalinis ketvertas.
„Pastebėjau, kad Kaune mes nemėgstame nieko daryti standartiškai, duoti metus laiko konkursų laimėjimui, paraiškų teikimui. Esame jau išsiuntę Eurolygai mūsų namų arenos užimtumą visam kitam sezonui. Taip, kitų metų sausiui jau turėjome rezervacijų, taip, reikėjo atšaukti tas rezervacijas, reiks LKL rungtynes žaisti išvykoje, bet nutiko čempionatas. Tikslas aiškus – geriausias dailiojo čiuožimo čempionatas, kurį matė Europa“, – tikino arenos renginių organizavimo vadovas Mantas Vedrickas.
Pasak jo, Eurolygos tvarkaraštis dar dėliojamas, tad pakeitimai įmanomi. Tikėtina, kad sausį krepšininkams reiks žaisti išvykoje.
Šiaip „Žalgirio“ arenos užimtumas yra didžiulis – virš 120 renginių per metus vien tik pagrindinėje salėje. Bilietų pardavimai, kaip tikino M.Vedrickas, tarp Baltijos šalių yra geriausi.
Bilietų kainos vidurkis turėtų siekti apie 35 eurus.
Dvi savaites arenos parketą pakeis ledas (reikia jo 4 cm storio).
Bilietų kainos vidurkis – 35 eurai
Preliminariai Europos dailiojo čiuožimo čempionatas Kaune vyks 2024 metų sausio 8–14 dienomis, pasiruošimas arenoje bus pradėtas sausio 3 dieną.
Dailiojo čiuožimo varžybas arenoje galės stebėti vienu metu apie 11 tūkst. žiūrovų.
Bilietų kainos turėtų būti įkandamos – vidurkis sieks apie 35 eurus. Lietuviai žada įnešti pokyčių ir į beišsikvepiančią parodomąją programą – keis formatą.
V.Jasutis priminė, kad dailusis čiuožimas Lietuvoje – trečia pagal žiūrimumą sporto šaka. Auditorija tikrai yra, bet iki šiol nebuvo pasiūlos. O ir anksčiau organizuotų „Ledo šou“ metu arenos būdavo sausakimšos, tad tai tvirtas įrodymas, kad lietuviai myli šią sporto šaką.
Tokio karjeros scenarijaus nesitikėjo
Kaip teigė 2023 metais dailiojo čiuožimo šokių ant ledo Europos čempionato 4 vietos laimėtojas S.Ambrulevičius, jam bus didžiulė garbė čiuožti „ant namų ledo“.
„Čiuožti namų arenoje bus kažkas ypatingo. Niekad negalvojau, kad mano karjeroje teks toks džiaugsmas pasirodyti prieš saviškius savo mieste, supažindinti kitus sportininkus, trenerius, visą pasaulio čiuožimo bendruomenę su savo miestu, savo šalimi. Džiaugsmas didžiulis. Sunku patikėti, kad tai vyksta“, – tikino mūsų čiuožėjas.
Kai tik Vengrija pranešė neorganizuosianti čempionato, S.Ambrulevičius iškart paskambino L.Vanagienei ir pasakė: „Bandom“.
S.Ambrulevičius: „Čiuožti namų arenoje bus kažkas ypatingo.“
Paklaustas, kokia tematika vyraus šio čempionato šokių metu, jis įvardijo 80-tuos metus. Stengsis šokėjai ant ledo įtraukti ir kokių lietuviškumo detalių.
Kalbėdamas apie savus sirgalius tribūnuose, kaip jie pridės motyvacijos, S.Ambrulevičius tikino, kad dailiajame čiuožime vyrauja didžiulė dinamika.
„Tuo pačiu metu, kai tavo kūnas visiškai atsisako dirbti, stumi savo limitą, adrenalinas, stresas, noras pasirodyti geriau, sirgaliai tave užveda, įneša antro kvėpavimo. Tikiuosi, kad Lietuvos sirgaliai ateis ir mus palaikys. Stengsimės atiduoti visą save jiems, ateisime stipriai besispardydami. Pasiruošimas bus maksimalus.
Artimieji bilietų neprašo, bet žada atvažiuoti. Kai kurie net atsisakė suplanuotų atostogų tuo metu. Tegalėjau šypsotis tai išgirdęs“, – nusijuokė čiuožėjas.
Medaliai, anot jo, ateina tiems, kurie geriausiai pasirodo. Jau pernai jų norėta, bet susiklostė taip, kaip susiklostė.
Negavo pilietybės, gavo čempionatą
Pasiteiravus, ar A.Reed pilietybės gavimo klausimas jau uždarytas, S.Ambrulevičius patikino viską jau pasakęs: „Darom taip, kaip pasakėme. Mūsų darbas – mūsų vizitinė kortelė. Bus ar nebus pilietybė, vis tiek sportuosime toliau. Gal tai yra likimo kalvis, kad gavome ne pilietybę, o čempionatą. Kaip bus, taip bus. Mes švaria sąžine judame toliau, o jei kitiems spaudžia sąžinę, gal pas juos ji nėra švari?“
L.Vanagienė teigė, kad visos mintys dabar nukreiptos į čempionatą ir niekas nekuria pasakų dėl pilietybės, kad Allison kalbės lietuviškai ir pan.
„Kaip bus, taip bus. Saulius ir Allison bus tiek motyvuoti, kad liks kartu iki olimpinių žaidynių. O jei nebūtų šio čempionato Kaune, nebūtų pilietybės, sunku būtų, nes 2026 metai – dar toli. Beprotiška motyvacija. Allison ką tik gavo žinutę dėl leidimo gyventi Lietuvoje. Tik rugsėjį turėjau paimti jos dokumentus, labai greitai leidimas atėjo. Įsivaizduojate? Vien geros naujienos“, – džiūgavo L.Vanagienė.
