Neįgaliųjų smūgis favoritams
Didžiausios staigmenos užfiksuotos vyrų čempionate. Grupės etape pirmąją vietą užėmė visas penkias pergales iškovojo kapitono Pauliaus Rymeikio „MC Hammer“ komanda. Toliau išsirikiavo Arūno Skrolio „De arch – Arena“ (4 pergalės ir 1 pralaimėjimas), Konstantino Rykovo „IceProof – Forsarus“ (3/2) ir neįgaliųjų komanda – „A.Daškevič – Forsarus“ (2/3). Už pusfinalio borto liko „A.Juknos – Arena“ (1/4) bei Manto Volungevičiaus „Gestas“ (0/5).
Pusfinalyje neįgaliųjų „A.Daškevič – Forsarus“ komanda po labai gražios ir įtemptos kovos 7:6 palaužė P.Rymeikio „MC Hammer“ ekipą ir sensacingai žengė į finalą. Kitame pusfinalyje „De arch – Arena“ 8:5 pranoko Konstantino Rykovo „IceProof – Forsarus“ akmenslydininkus.
Neįgaliesiems dar vienos staigmenos finale pateikti jau nebepavyko. Arūno Skrolio „De arch – Arena“ iškovojo pergalę 6:1 ir po 11 metų pertraukos tapo Lietuvos čempionais. Nugalėtojų komandai, be A.Skrolio, atstovavo Laurynas Telksnys bei Nerijus Pacevičius.
„Jausmas tikrai geras. Buvo labai geras ledas. Pirmą dieną stengėmės pajausti ledą, atstatyti žaidimo įgūdžius. Finaluose jau pamiršome apie tą ledą ir žaidėme ne prieš jį, o prieš varžovus. Nors pasiruošimas buvo sudėtingas, jėgų nepristigome“, – kalbėjo A.Skrolis.
Nugalėtojų kapitonas nebuvo nustebęs sėkmingu neįgaliųjų komandos pasirodymu, o jų pateikta staigmena pusfinalyje kaip tik suteikė daugiau motyvacijos ir budrumo.
„Grupėje su jais žaidėme ir matėme, kad jie yra gana stiprūs. Motyvacijos jie turėjo trigubai daugiau nei kas nors kitas. Žinojome, kad ir finale su jais bus reikalų. Lemiamoje kovoje ir nebuvo lengva. Tik pakeitus žaidimo planą, pavyko perlaužti rungtynes. Pradžia buvo tikrai sunki“, – pridūrė A.Skrolis.
Vilniaus „De arch – Arena“ komanda Lietuvos čempione tapo trečią sykį. Anksčiau ji buvo nugalėjusi 2009 ir 2010 metais.
Neįgaliųjų ekipai atstovavo Eugenijus Pyzevskis, Jurijus Savickis, Reda Pociūtė ir Andrejus Daškevičius.
„Iš tiesų tikėjomės dalyvauti pasaulio čempionate, bet dėl koronaviruso pandemijos ir pinigų stygiaus to padaryti negalėjome, todėl nusprendėme pasinaudoti proga sužaisti Lietuvos pirmenybėse. Su vyrais sugebėjome žaisti kaip lygūs su lygiais, nepaisant to, kad sveikieji gali savo akmenis pritrinti, o mes turime pasitenkinti savo lygiu ir žiniomis. Bet kokiu atveju, ir aš, ir visa komanda esame labai patenkinti, nes sugebėjome iškovoti sidabro medalius“, – įspūdžiais dalinosi komandos vicekapitonė R.Pociūtė.
Ji prisipažino, kad finale irgi buvo galima kovoti ir dėl pergalės, bet šiek tiek pritrūko ir sėkmės. Tuo tarpu pusfinalyje netikėtą pergalę lėmė kovingumas.
„Pusfinalyje žaidėme su labai stipria komanda, bet tikriausiai jiems pritrūko tinkamo pasitikėjimo. Grupėje jie mus nugalėjo dideliu skirtumu ir, matyt, pusfinalyje tikėjosi lengvos kovos. Varžovams trūko sėkmės, o mes darėme labai mažai klaidų. Taip pat noriu pagirti organizatorius už puikiai paruoštą ledą ir geras varžybas“, – teigė R.Pociūtė.
Bronzos medalius iškovojo „IceProof – Forsarus“ komanda, kuri mažajame finale tik dėl papildomų rodiklių įveikė „MC Hammer“ ekipą.
Moterų čempionate – vilniečių revanšas
Moterų varžybose dalyvavo keturios komandos. Po grupių etapo vietas finale pelnė daugkartinė čempionė Virginijos Paulauskaitės VORD ekipa ir čempionės titulą gynusi Astos Vaičekonytės „Kaunas Curling Club“ komanda.
Finale buvo žaidžiama iki dviejų pergalių, o Vilniaus VORD komanda laimėjo abejas nelengvas rungtynes – 7:4 ir 5:4.
„Čempionatas buvo puikus, visos komandos buvo neblogai pasiruošusios. Mums sekėsi neblogai, nepatyrėme nei vieno pralaimėjimo. Manau, kad pergalę lėmė nusiteikimas ir geras pasiruošimas. Prieš porą metų pradėjome žaisti su kita sudėtimi, todėl natūralu, kad dabar susižaidimas jau geresnis“, – kalbėjo nugalėtojų kapitonė V.Paulauskaitė.
Geriausios šalies akmenslydininkės lauks žinių iš tarptautinių varžybų organizatorių ir dar šiame sezone tikisi pasivaržyti su kitų šalių ekipomis.
„Situacija šiuo laikotarpiu yra sudėtinga, reikia griežtai laikytis įvairių taisyklių, pati COVID-19 liga yra davusi negerų dalykų. Kai kurie persirgę sportininkai iš rikiuotės iškrenta nemažam laikui. Bet motyvaciją palaiko noras žaisti akmenslydį, atstovauti Lietuvai. Šiam žaidimui esame atsidavę visa širdimi. Motyvacijos yra, tik reikia galimybių žaisti“, – šypsojosi V.Paulauskaitė.
Susitikime dėl trečiosios vietos Gaivos Valatkienės „Slydis“ 11:1 nugalėjo Rasos Abelytės „ViKa“ komandą.
Lietuvos kerlingo asociacijos generalinis sekretorius Vygantas Zalieckas džiaugėsi, kad čempionatas buvo kupinas intrigų.
Paralimpinis komitetas nekreipia į juos dėmesio, Kaune turėtas finansavimas nebenumatytas
„Visi buvome išsiilgę varžybų ir kažkokio veiksmo, emocijų. Buvo sudėtinga pasirengti, nes buvo daug reikalavimų, bet džiaugiamės, kad viskas pavyko ir jo nereikėjo sustabdyti, kas nutiko pasaulio čempionato finale dėl koronaviruso atvejo, – kalbėjo V.Zalieckas. – Moterų tarpe turime dvi favorites, kurios nuolat varžosi tarpusavyje. Šįkart sėkmė nusišypsojo V. Paulauskaitės komandai. Vyrų varžybose turėjome staigmenų, todėl prieš čempionatą favoritėmis laikytos komandos žaidė tik dėl 3-4 vietų“.
Vienas asociacijos vadovų taip pat apgailestavo, kad pasiaukojančiai sportuojantys ir puikiai atrodantys neįgalieji nesulaukia valstybės ir kitų institucijų palaikymo.
„Labai džiaugiuosi, kad taip gerai pasirodė neįgaliųjų komanda. Praktiškai visos vyrų komandos gyrė juos ir prisipažino, kad tai yra aukšto lygio komanda. Paralimpinis komitetas nekreipia į juos dėmesio, Kaune turėtas finansavimas nebenumatytas. Mūsų asociacijai nepavyksta įrodyti neįgaliųjų pasiekimų, tai tą demonstruoja patys sportininkai. Gaila, kad pagal kriterijus pirmiausiai reikalingi rezultatai“, – pridūrė V.Zalieckas.
Tuo pačiu metu buvo surengtas ir Lietuvos vaikų akmenslydžio čempionatas, kuriame dalyvavo keturios komandos. Čempione tapo M.Kiudytės „Forsarus-3“ komanda, antrąją vietą užėmė M.Junevičiaus „Forsarus-2“, trečiąją – N.Ivanausko „Forsarus-3“.
Artimiausias Lietuvos kerlingo asociacijos rengiamas turnyras – gegužės mėnesį Rygoje vyksiantis Lietuvos mišrių dvejetų čempionatas.
