Penktadienį, paskutinėse savo rungtynėse čempionate, Lietuvos rinktinė 3:2 palaužė turnyro šeimininkę Bulgariją. Pergalė šiame susitikime 9 taškus ir 12 galimų surinkusioms lietuvėms garantavo bent jau sidabro medalius, o galutinė jų pozicija paaiškės po šeštadienį laukiančių paskutinių čempionato rungtynių.
Lietuvos rinktinė puikiai pradėjo šias rungtynes ir jau po beveik dvylikos minučių turėjo trijų įvarčių pranašumą. Pirmoji rungtynėse pasižymėjo rinktinės kapitonė Ramunė Maleckienė, kuri po tolimo Emilijos Tučiūtės metimo sugebėjo pirmoji surasti prie vartų atšokusį ritulį ir nukreipti jį į vartų tinklą (06:58, rez. perd. E. Tučiūtė).
Kiek vėliau į Bulgarijos rinktinės vartus krito kuriozinis įvartis: Klara Miuller kovojo dėl ritulio įmetimo, o po jos kovos su varžove, ritulys nulėkė link bulgarių vartų. Tokiam epizodui nepasiruošusi šeimininkių vartininkė nesugebėjo sulaikyti ritulio ir šis įlėkė į Bulgarijos rinktinės vartus (08:50).
Puikią lietuvių atkarpą užbaigė graži mūsų rinktinės ataka. E. Tučiūtė iš pradžių savo reidu nuo lietuvių aikštės pusės pradėjo mūsų ataką, kol galiausiai po atremto komandos draugės metimo ji atsidūrė puikioje situacijoje pasižymėti, o rinktinės debiutantė šios progos nepraleido (11:57, rez. perd. K. Miuller, Gabija Petrauskaitė).
Antrajame kėlinyje Bulgarijos rinktinei pavyko užspausti mūsų rinktinę prie savo vartų ir surengti ne vieną išpuolį. Dukart rinktinės šio kėlinio metu nesugebėjo išgelbėti ir Emilija Simonsen: lietuvių vartininkę įveikė Marios Runevskos ir Mirelos Zarevos metimai.
Po sudėtingos antrosios rungtynių dalies Lietuvos rinktinė užtikrintai pradėjo trečiąjį kėlinį, per kurį bulgarėms nepavyko pakartoti savo antrojo kėlinio sėkmės. Sėkmingas žaidimas gynyboje lėmė, jog galutinis rungtynių rezultatas per paskutines dvidešimt minučių nepakito.
Pasibaigus rungtynėms rinktinės kapitonė Ramunė Maleckienė pripažino, jog šiose rungtynėse itin jautėsi nuovargis, kadangi rinktinė žaidė ketvirtą susitikimą per penkias dienas.
„Labiausiai rungtynes apsunkino nuovargis: prieš tai turėjome labai sunkias rungtynes, o jos itin sunkios buvo mūsų vartininkei, kuri atrėmė labai didelį kiekį metimų. Dėl to buvo sunku ir labai tai jautėsi, ypač, kai varžovės žaidė po poilsio dienos. Visgi, susiėmėme ir pasiekėme rezultatą“, – po rungtynių kalbėjo R. Maleckienė.
Kalbėdama apie visą čempionatą rinktinės puolėja pasidžiaugė, jog pavyko pasirodyti kur kas geriau nei per debiutinį bandymą 2019 metų gruodį.
„Manau, kad mūsų pasirodymas tikrai yra labai geras. Akivaizdžiai matosi, jog mes judame į priekį, geriau suprantame įsidėstymą ant ledo, komandinį žaidimą. Visgi, dar susiduriame su tokiomis problemomis kaip technikos, žaidybinių niuansų trūkumas. Tas karantino laikotarpis, per kurį mes beveik neturėjome žaidimo praktikos pilnų matmenų aikštėje, taip pat turi pasekmių. Visgi, rezultatas tikrai yra geresnis nei praėjusį kartą.“
Lietuvos moterų ledo ritulio rinktinei tai yra pirmieji medaliai per jų istoriją. Tiesa, jų ant savo kaklų lietuvėms dar teks palaukti: mūsų rinktinė į Lietuvą išskris dar prieš finalinių rungtynių pabaigą ir joms medaliai bus įteikti jau gimtinėje.
„Kad dar negausime medalių yra apmaudu, nes ir namuose mus pasitinkantys artimieji jau laukia mūsų grįžtančių su medaliais. Būtų šaunu grįžti su apdovanojimais, bet mes suprantame taisykles ir protokolą, dėl kurių mums dar negali įteikti medalių. Visgi, rytoj dar laukia rungtynės, kuriose yra teorinė tikimybė, jog mes laimėsime ir auksą.“
Lietuvos rinktinė vis dar pretenduoja ir į aukščiausią poziciją šiame divizione: norint iškovoti auksą lietuvėms reikėtų sulaukti Bulgarijos rinktinės atimtų taškų iš belgių. Bent vienas Belgijos rinktinės prarastas taškas leistų Lietuvos rinktinei triumfuoti šiame divizione.
