Ledo šokėjos Allison Reed ištarti lietuviški žodžiai sušildė Pilietybės reikalų komisijos narius.
Antradienį Prezidentūroje po valdininkų posėdžio ir pokalbio su 30-mete čiuožėja, komisijos pirmininkas Petras Žukauskas paskelbė, kad nuspręsta siūlyti mūsų šalies prezidentui Gitanui Nausėdai suteikti Lietuvos pilietybę A.Reed.
Integracija į Lietuvos čiuožėjų bendruomenę Lietuvoje bei ryšiai su Kanados lietuviais Monrealyje, kur didžiąją metų dalį treniruojasi A.Reed ir S.Ambrulevičius, buvo vienas kriterijų.
Kitas, anot P.Žukausko, – nuopelnai šaliai – sportiniai pasiekimai.
Būtent rezultatai labiausiai pakito lyginant su 2021 metais, kai komisija ir G.Nausėda dukart atmetė A.Reed prašymus suteikti pilietybę ir taip užtvėrė jai ir S.Ambrulevičiui duris į 2022 metų Pekino žaidynes.
Suprasti akimirksniu
- A.Reed ir S.Ambrulevičiaus rezultatai pasaulio pirmenybėse:
- 2018 m. – 20 vieta, 2019 m. – 17 vieta, 2021 m. – 15 vieta, 2022 m. – 10 vieta, 2023 m. – 7 vieta, 2024 m. – 6 vieta;
- A.Reed ir S.Ambrulevičiaus rezultatai Europos pirmenybėse:
- 2019 m. – 13 vieta, 2020 m. – 11 vieta, 2022 m. – 8 vieta, 2023 m. – 4 vieta, 2024 m. – 3 vieta.
Ko galima būtų tikėtis iš 2026 metų pradžioje Italijoje vyksiančiose olimpinėse žaidynėse?
„Tai būtų aukščiausias Lietuvos rinktinės pasiekimas, – pareiškė į Prezidentūrą A.Reed antradienį palydėjęs Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas Vytautas Jasutis. – Kurią vietą sunku pasakyti, bet mūsų pora yra patekusi į elitą, ten yra nemažai stiprių porų, kurių vertinimą kartais lemia pusė balo ar balas. Europos čempionatas Lietuvoje parodė, kad su tokia banga ir širdimi įmanoma viskas.“
Užėmę trečią vietą Europos pirmenybėse Kaune praėjusį sausį, A.Reed ir S.Ambrulevičius pakartojo prieš 18 metų pasiektus geriausius Lietuvos šokėjų ant ledo Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago pasiekimus.
Šie du dabar Rusijoje gyvenantys čiuožėjai 2000 ir 2006 metais laimėjo Europos pirmenybių bronzą. Trečioji vieta liko jų aukščiausia pozicija ir pasaulio čempionate (2000 m.).
Būtent į M.Drobiazko ir P.Vanago pasiekimą žiemos olimpinėse žaidynėse galėtų taikytis A.Reed ir S.Ambrulevičius, jei JAV ir Japonijos pilietybes pagal tėvų šaknis turinti ledo šokėja gautų lietuvišką pasą.
Penkis kartus žiemos olimpinėse žaidynėse startavę M.Drobiazko ir P.Vanagas aukščiausią vietą užėmė 2002 metais Solt Leik Sityje, kai buvo penkti.
Kitų Lietuvos žiemos olimpiečių, startavusių atkūrus Nepriklausomybę ir atstovaujant mūsų šaliai, aukščiausios vietos buvo antrajame dešimtuke.
Slidininkė Vida Vencienė buvo vienuolikta 1992 metais.
Suprasti akimirksniu
- Dabar Lietuvos olimpiniame komitete dirbanti V.Vencienė buvo laimėjusi olimpinį auksą ir bronzą 1988 m. atstovaudama SSRS.
- Su SSRS rinktine biatlono estafetėje 1984 metais sidabrą laimėjo Algimantas Šalna, o ledo ritulininkas Darius Kasparaitis yra laimėjęs visų spalvų olimpinius medalius atstovaudamas Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ir Rusijos rinktinėms.
2018 metais Pjongčange biatlonininkas Tomas Kaukėnas finišavo tryliktas persekiojimo rungtyje, Lietuvos biatlonininkų ketvertas 2022 metų estafetėje buvo 14 pozicijoje, Agnė Sereikaitė yra užėmusi 16 vietą greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybose 2014 metais, o tais pačiais metais ant ledo šokę Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas buvo 17-i.
Pastarosiose žiemos olimpinėse žaidynėse A.Reed ir S.Ambrulevičiaus iškovotą kelialapį perėmusi kita Lietuvos ledo šokėjų pora Deividas Kizala ir Paulina Ramanauskaitė užėmė 23 vietą.
V.Jasutis pabrėžė, kad A.Reed yra nepamainoma visos Lietuvos čiuožimo grandinės dalis.
„Allison visai federacijai reiškia labai daug. Grandinė paprasta – jei nebūtų Allison, nečiuožtų ir Saulius (Ambrulevičius). Jei jie nečiuožtų, mes neturėtume ir kitos poros (elitinėse varžybose, – red.), nes jie ir įkvepia jaunus čiuožėjus, – kalbėjo V.Jasutis. – Europos čempionato Lietuvoje nebūtų buvę, jei nebūtų Allison ir Sauliaus. O jei nebūtų čempionato, nebūtų galimybės šiam sportui kilti. Po čempionato jaunų čiuožėjų gausa atsirado ant ledo, kad ir kokį mes jį turime. Tad viskas labai susiję.“
Nors iki žiemos olimpinių žaidynių Italijoje liko pusantrų metų ir neaiškios Milane besivaržysiančių ledo šokėjų gretos, V.Jasutis darsyk pabrėžė, kad A.Reed ir S.Ambrulevičius pretenduotų į rekordinę poziciją.
„Aš neabejoju, kad dalyvaudami jie užtikrintų aukščiausią pasiekimą per šalies istoriją žiemos olimpinėse žaidynėse. Ar mums to nereikia? Manau, kad reikia. Viskas susiję, bet pirmiausia žiūrėkime į Allison ir Saulių iš žmogiškosios pusės – mes nesuteikiame Lietuvos piliečiui galimybės dalyvauti geriausiose varžybose pasaulyje ir atstovauti ten Lietuvai. Kodėl taip yra? Yra biurokratiniai dalykai, bet dabar mes juos atitinkame. Visi būsime tik laimingesni, jei pilietybė bus suteikta“, – sakė V.Jasutis.
Dar prieš Pilietybės reikalų komisijos sprendimą kalbėjęs Lietuvos čiuožimo federacijos vadovas priminė, kad komisijos žodis yra patariamasis, o tašką gali padėti tik Gitanas Nausėda, šiemet po Europos čempionato jau pakeitęs savo nuostatą ir palankiai atsiliepęs dėl A.Reed galimybių gauti lietuvišką pasą.
Kita vertus, G.Nausėda neseniai pasirašė įsakymą atimti Lietuvos pilietybę iš M.Drobiazko, kuri rusams pradėjus karą Ukrainoje su P.Vanagu liko gyventi Rusijoje ir dalyvavo Vladimiro Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmonos rengiamuose ledo šou. Dėl atimtos pilietybės M.Drobiazko yra pateikusi skundą, kurį teismas svarstys lapkritį.
V.Jasutis vylėsi, kad A.Reed laimingai proceso pabaigai nesukliudys senesnės kitų čiuožėjų istorijos.
„Jos kažkiek nepadeda, nes prezidentas ir komisija kažkiek atsižvelgia į Lietuvos žmonių nuomones. Negaliu dėl to kažko kaltinti, nes kiekvienas atvejis kitoks. I.Tobias atveju, lietuvis (D.Stagniūnas) patyrė traumą, ji buvo jauna, o mes neturėjome kito partnerio, kuris galėtų čiuožti aukščiausiu lygiu su Tobias. Ji pasirinko kitą kelią. Ši sporto šaka specifinė – čia turi ieškoti partnerio. Gal mane Saulius (Ambrulevičius) patikslintų, bet čiuožime 60-70 proc. porų yra mišrios. Net ir agresorė (Rusija) turėjo mišrias poras. Yra niuansai, tai stipriai veikia“, – kalbėjo V.Jasutis.
Suprasti akimirksniu
- Pagal Tarptautinės čiuožimo federacijos taisykles, mišrių tautybių atletų poros gali dalyvauti visose varžybose ir ten atstovauti vienai valstybei, bet olimpinėse žaidynėse poroje čiuožti privalo tos pačios pilietybės sportininkai.
Paklaustas, kas iki šiol labiau trikdė – I.Tobias ar M.Drobiazko atvejis, V.Jasutis sakė: „Nežinau, neprideda nei tas, nei tas. Tačiau jei tų atvejų nebūtų, gal būtų kiti argumentai. Manau, kad nereikia žiūrėti, kas buvo, reikia žiūrėti, kaip yra dabar. Allison ir Saulius niekaip nesusiję su Tobias ar Drobiazko. Čia neklausia, ar jiems patinka Tobias, ar Drobiazko. Jie tik prašo, kad gautų galimybę atiduoti širdį už Lietuvą olimpinėse žaidynėse.“
V.Jasutis akcentavo, kad kiekvienas atvejis vis kitoks ir jis nedrįstų siūlyti atlaisvinti pakankamai sunkius Lietuvos pilietybės suteikimo mechanizmo varžtus.
„Kaip Tautinio olimpinio komiteto vadovė (Daina Gudzinevičiūtė) kalbėjo, kad yra „už“, bet kažkurioje vietoje yra „prieš“. Matyt, reikėtų vertinti individualiai. Allison padarė didelį indėlį visam sportui, čiuožimui, tad aš vienareikšmiškai „už“, – dėstė V.Jasutis. – Ar būčiau taip pat „už“ dėl krepšininko ar futbolininko pilietybės suteikimo, vienareikšmiškai atsakyti sunku, reikia imti „bylą“ į rankas ir žiūrėti. Tačiau Lietuvos sportas turi atsižvelgti į esamą realybę. Juk ir krepšinio klubai turi legionierių, ir kitų šalių rinktinėse vyksta integracija – turime prisitaikyti prie realybės, negalime virti savo sriuboje ilgai. Nesakau, kad reikia dalinti pilietybes į kairę ir dešinę, nes kiekvienas atvejis yra išskirtinis. O šis atvejis ypač išskirtinis.“
