Nežinia, ar to prireiks, bet Latvija paruošė namų darbus.
Pasaulio ledo ritulio pirmenybių rengėjai žvalgėsi ir į Lietuvą, ieškodami alternatyvių variantų ir galimų partnerių vienam didžiausių sporto renginių.
„Vyko pokalbiai, mes ištyrėme situaciją Lietuvoje dėl arenų, viešbučių, dėl kitų sąlygų“, – 15min sakė Latvijos ledo ritulio federacijos generalinis sekretorius Viesturas Koziolas.
Teoriškai įmanoma, praktiškai spręs ne latviai
Tai buvo neoficiali žvalgyba, nes nei latviai, nei lietuviai anksčiau apie tokią galimybę nebuvo užsiminę viešai.
Lietuvos ledo ritulio federacijos generalinis sekretorius Vaidas Budrauskas ir dabar tvirtino, kad idėja prisidėti prie Latvijos nebuvo svarstyta Dainiaus Zubraus vadovaujamoje organizacijoje, nors savos patirties lietuviai turi.
Kauno „Žalgirio“ arenoje sirgalių netrūko 2018 metais, kai D.Zubrus, Darius Kasparaitis ir kiti laimėjo 1B – trečiosios pakopos turnyrą Lietuvoje, iškovoję kelialapį į antrojo diviziono varžybas.
Iš jų pernai lietuviai iškrito atgal, bet organizacinė patirtis, ypač greitai klojant ledą ir jį nuimant, liko.
Žinoma, pasaulio čempionato ir 1B pirmenybių lygis ir prestižas yra sunkiai palyginami.
Pasaulio čempionate varžosi šešiolika geriausių pasaulio rinktinių su ryškiausiomis šio sporto žvaigždėmis.
IB turnyre žaidžia šešios komandos, pagal pajėgumą 23-28 pasaulyje, o dalis ledo ritulininkų nėra profesionalai.
„Vis dėlto, – teoriškai įmanoma. Pagal tą informaciją, kokią mes gavome, teoriškai būtų įmanoma, – apie galimybę rengti pasaulio elitinį čempionatą Lietuvoje sakė V.Koziolas. – Praktiškai, jei rimtai toliau eiti, prasideda labai daug niuansų. Tai ne tik arenų ir viešbučių prieinamumas, bet ir daugybė kitų sąlygų. Yra stora reikalavimų knyga, kurią Tarptautinė ledo ritulio federacija parengė pasaulio pirmenybių rengimui.
Reikia nepamiršti, kad Kaune buvo surengtas žemesnio diviziono turnyras. Ten visiškai kiti reikalavimai ir taisyklės, radikaliai kitokie, net negalima sulyginti.
Bet mane džiugina, kaip stipriai vystosi ledo ritulys Lietuvoje su naujais žmonėmis federacijoje, mes labai gerai bendradarbiaujame su lietuviais, matyti, kad Lietuvoje ledo ritulys vystosi rimtai.“
V.Koziolas pabrėžė, kad žvalgyba dėl Lietuvos vyko teoriniu pagrindu, nes oficialiai ne Latvija nuspręstų, kas rengtų pasaulio pirmenybes.
„Mūsų darbai neturi juridinio pagrindo, nes ne mes priimame sprendimus. Juos priima Tarptautinė ledo ritulio federacija. Kad ir ką mes planuotume pakviesti drauge rengti – Lietuvą, Daniją ar Moldovą – sprendimas ne mūsų. Oficialiai vis dar lieka Ryga ir Minskas“, – sakė Latvijos ledo ritulio federacijos vienas vadovų.
Iš Baltarusijos čempionatas jau atimtas?
Pagal 2017 metų gegužės sprendimą teisę rengti 2020 metų pasaulio čempionatą, dėl pandemijos perkeltą į 2021 metų gegužės 21-birželio 6 dienas, gavo Ryga ir Minskas, tada nedidele balsų persvara įveikę Suomijos miestus Tamperę ir Helsinkį.
Tačiau virš Baltarusijos užsidegė aliarmo signalas, kai po prezidento rinkimų Aliaksandro Lukašenkos valdomoje šalyje prasidėjo smurtas prieš protestuojančius piliečius.
Atimti teisę rengti čempionatą iš A.Lukašenkos valdomo Minsko paprašė ir Baltarusijos sporto žvaigždės: Aliaksandra Herasimenia ir Jelena Leučenka, kuri pati buvo įkalinta areštinėje dėl protestų šalyje.
Pasipiktinimas dar labiau išaugo, kuomet pasirodė įtarimai, jog Baltarusijos ledo ritulio federacijos vadovas Dmitrijus Baskovas buvo tarp kaukėmis veidus paslėpusių saugumo smogikų, nuo kurių rankos žuvo aktyvistas Ramanas Bandarenka, patyręs sunkius galvos sužalojimus ir miręs ligoninėje.
Latvija įtraukė D.Baskovą į šalyje nepageidaujamų pareigūnų sąrašą, o šalies vadovai aiškiai pasakė, kad nebenori rengti bendro turnyro su smurto šalininkais.
Pasaulio ledo ritulio federacijos prezidentas Rene Faselis iki šiol tvirtino, jog Baltarusija gali rengti pasaulio pirmenybes.
„Aš susitiksiu su Aliaksandru Lukašenka ir mes diskutuosime apie dabartinę padėtį, – antradienį Rusijos naujienų agentūrai sakė R.Faselis. – Mes padarysime viską, kad pasaulio čempionatas vyktų Minske. Įdėsime visas pastangas.“
Anksčiau R.Faselis tvirtino, kad nereikia sporto painioti su politika.
Baltarusijai tai ypač sunku padaryti, nes šalies olimpinio komiteto prezidentas daug metų yra A.Lukašenka.
Baltarusijoje jau daug sankcijų patyrė ir už areštinės grotų sėdėjo sportininkai, protestuojantys prieš A.Lukašenkos režimą.
Net ir Tarptautinis olimpinis komitetas dėl to nesiruošia įsileisti A.Lukašenkos į Tokijo olimpines žaidynes.
Tiesa, portalas watson.ch šią savaitę paskelbė, kad jau nuspręsta atimti iš Baltarusijos teisę rengti čempionatą.
Šveicarijos portalo teigimu, po COVID-19 atsigaunantis R.Faselis pats norėtų asmeniškai pranešti A.Lukašenkai apie pokyčius dėl pasaulio pirmenybių šeimininkų.
Anksčiau jis buvo užsiminęs apie tris alternatyvias galimybes.
Akivaizdu, kad tarp jų nebeliko Rusijos, kuri buvo tarp realiausių kandidačių, bet iš jų iškrito po Sporto arbitražo verdikto gruodį dėl dopingo duomenų klastojimo neleisti Rusijos rinktinei startuoti artimiausiose olimpinėse žaidynėse bei rengti tarptautinius renginius.
Realiausiomis pretendentėmis į porą Latvijai dabar laikomos Praha (Čekija) ir Bratislava (Slovakija) – ten surengti pirmenybes būtų pigiau, o Skandinavijos šalyje pasaulio čempionatas dar bus po kelerių metų.
Latvijai reikalinga partnerė, nes šioje šalyje yra tik viena didelė arena.
Latviai nagrinėjo ir naujos laikinosios arenos statybos galimybę, bet šis planas taip pat yra pakibęs ore.
„Kalbame apie teorijas, kurių nemėgstu. Kad jos taptų realybe lemsime ne mes, o Tarptautinė ledo ritulio federacija, – priminė V.Koziolas. – Galima galvoti apie ką tik norime, bet viską spręs ji.
Padėtis Baltarusijoje visiems žinoma, o aš tik noriu, kad sprendimas būtų priimtas, nes reikia tęsti darbus, dabar sustojome.
Kada bus galutinis sprendimas, ir pats labai norėčiau žinoti. Iš pradžių žadėjo gruodžio pabaigoje, dabar kalba apie sausio 11 dieną, bet gali būti ir arčiau sausio pabaigos.“
Gegužę komandos pradės čempionatą, padalytos į dvi grupes: Latvija, Kanada, Suomija, JAV, Vokietija, Norvegija, Italija ir Kazachstanas žais B grupėje Rygoje, o A grupėje rungtyniaus Baltarusija, Rusija, Švedija, Čekija, Šveicarija, Slovakija, Danija ir Didžioji Britanija.
Latvijoje jau buvo surengtas pasaulio čempionatas 2006 metais, o Baltarusijoje – 2014 metais, nors Europos parlamentas jau tada triukšmavo dėl Minsko pažeidžiamų žmonių teisių.
Šįkart Rygoje ir Minske buvo numatytos grupės ir ketvirtfinalio kovos, o pusfinalio ir finalo dvikovos jau būtų vykusios tik Baltarusijos sostinėje.
Bet kuriuo atveju, Lietuvos ledo ritulio mėgėjams nereikės toli keliauti, kad išvystų aukščiausio lygio rungtynes, jei pandemija atlaisvins gniaužtus.
„Aišku, kad lauktume Lietuvos sirgalių Latvijoje, – sakė V.Koziolas. – Tik pradžiai dar reikėtų sužinoti, ar iš viso bus leidžiami žiūrovai. Kol kas neaišku, kokia tuo metu bus pandeminė padėtis.“
