„Sąlygos mūsų šalyje tam – tobulos. Geresnės nei Latvijoje ar Estijoje“, – entuziastingai sako 24-erių treneris, auginantis 24 vaikų būrį.
Skambus pareiškimas, žinant, kad Estijoje spindi 20-metė Kelly Sildaru, šiemet laimėjusi bronzos medalį Pekino žiemos olimpiadoje.
„Mes vieninteliai turime sniego areną, kurioje galima sportuoti ištisus metus. Taip pat turbūt vieninteliai Europoje turime tokią vietą, kaip Liepkalnis – užtenka 10-15 minučių pavažiuoti nuo sostinės centro ir jau galima slidinėti. Dėl to ir matau tokį didelį potencialą“, – tęsė M.Točelis.
„Mums sunku kažką pasiekti kalnų slidinėjime, nes neturime kalnų, ilgų ledinių trasų. Taip, galima treniruotis, palaikyti lygį, kaip tai daro slovakė Petra Vlhova, užsukanti į Druskininkus, o šiemet laimėjusi olimpinį aukso medalį, bet pasiekti tokį aukštą lygį mūsų sąlygomis – sunku, o laisvojo stiliaus slidinėjime – nesvarbu, ar vamzdis stovi Lietuvoje, ar kažkur kalnuose. Tai vis tiek yra vamzdis.
Taip, negalime pašokinėti ant didžiųjų tramplinų, bet pradžiai – tai, ką turime, tai yra idealios sąlygos“, – vaizdingai pasakojo M.Točelis.
Jo karjera laisvojo stiliaus slidinėjime prasidėjo prieš 8-erius metus. „Tiesiog slidinėti 16-mečiui tuomet atrodė nuobodu, todėl ėmėmės triukų“, – prisimena dabar 24-erių treneris ir FIS kategorijos teisėjas.
Lengviau pasakyti, nei padaryti. Trenerių Lietuvoje nebuvo. „Pradėjau nuo nulio. Neturėjau visiškai jokios slidinėjimo patirties. Net mano tėvai neslidinėjo. Tiesiog žiūrėdavome per „YouTube“ ir bandydavome pakartoti. Buvo tikrai sunku“, – pasakojo M.Točelis.
Tačiau nutrūktgalviai savamoksliai jaunuoliai sparčiai tobulėjo ir po dvejų metų oficialiai įrašė Lietuvą į laisvojo stiliaus slidinėjimo istoriją – startavo FIS serijos varžybose.
„Prasidėjo kelionės. Dalyvaudavome kartu su ta pačia K.Sildaru. Aišku, jai konkurencijos varžybose Estijoje nebuvo – ji tiesiog per aukšto lygio. Bet patyriau traumą – plyšo kryžminiai raiščiai“, – atsiduso M.Točelis.
Visgi sustoti jis jau neketino: „Galvoje gimė mintis, kad galiu padėti kitiems, sukurti tautiečiams tokias sąlygas, kokių pats neturėjau.“
M.Točelis pradėjo treniruoti ir teisėjauti. „Praėjusiais metais Šveicarijoje mokiausi iš 20-ies geriausių laisvojo slidinėjimo teisėjų pasaulyje. Tokia tarptautinė teisėjų klinika. Galima sakyti, kad visi, kurie teisėjavo olimpinėse žaidynėse, yra mano draugai“, – džiaugėsi lietuvis.
Pirmuoju FIS kategorijos teisėju Baltijos šalyse tapęs M.Točelis jau dirbo Europos čempionate, kitąmet laukia darbas ir planetos pirmenybėse, o dar praėjusią savaitę jis buvo vyriausiasis teisėjas Ispanijos čempionate.
„Skamba keistai, kad lietuvis – vyr. teisėjas Ispanijoje, bet ispanų teisėjai nelabai lankosi toje geriausių pasaulio teisėjų mokykloje. Jie žino triukus, žino, kaip juos identifikuoti, bet nežino, kaip tiksliai nustatyti sportininkų rezultatus“, – aiškino M.Točelis.
„Ispanai turi kalnus, puikias sąlygas, bet šiame sporte dar žengia pirmuosius žingsnius. Javieras Lliso ir Thibault Magninas tik šiemet debiutavo olimpinėse žaidynėse ir J.Lliso iš karto užėmė 6 vietą didžiojo šuolio (Big Air) rungtyje. Įspūdinga“, – žavėjosi lietuvis.
Suprasti akimirksniu: ką vertina teisėjai?
- Progresija (progression) – kažkas naujo, kitokio, vau. Tai, ko nedarė kiti varžybų dalyviai. Nematytas triukas ar kitoks važiavimo pasirinkimas.
- Amplitudė (amplitude) – šuolio aukštis ir nusileidimas. Būtent pagal nusileidimo vietą yra įvertinama šuolio amplitudė.
- Universalumas (variety) – triukų įvairovė, skirtingumas, sugebėjimas daryti triukus ir į kairę, ir į dešinę pusę.
- Atlikimas (execution) – triuko išpildymas. Ar pilnai atliktas, užbaigas ore, be pasitaisymo jau nusileidus ant sniego.
- Sudėtingumas (difficulty) – atliktų triukų sudėtingumas.
- Dar labai svarbus yra bendras įspūdis (overall impression). Teisėjai būtinai žiūri sportininkų apšilimus, paskutines treniruotes prieš pat varžybas. Matant atliekamus triukus, yra nusistatomas varžybų lygis. Šimtabalėje sistemoje vidutinis pasirodymas bus įvertintas 50. Geresnis nei vidutinis – iki 85 ir tik tobulas (excellence) – virš 85 balų.
M.Točelio įkurta FreeskiAcademy.lt akademija pirmaisiais metais sulaukė tokio susidomėjimo, kad šalyje neliko laisvojo stiliaus slidžių. „Visos buvo išpirktos“, – juokėsi jaunasis treneris.
Pasak jo, laisvojo stiliaus slidinėjime susijungia dvi sporto šakos – gimnastika ir slidinėjimas. „Sakyčiau, kad ir vienam, ir kitam reikia skirti panašiai laiko. Teoriškai, galima pastatyti gimnastus ant slidžių, jie puikiai jaučiasi ore, jau būna gerai pasiruošę fiziškai, bet jiems reikės mokytis slidinėti, o tiems, kurie jau moka slidinėti – jiems reikės mokytis gimnastikos“, – dėstė M.Točelis.
Jo planuose ir svajonėse – lietuvis arba lietuvė olimpinėse laisvojo stiliaus slidinėjimo varžybose.
„Manau, kad tikrai turėsime, nežinau, ar vaikiną, ar merginą. Auga stiprūs sportininkai, sąlygas turime. Žadėčiau 2030-iuosius metus, nes 2026-aisiais dar būsime šiek tiek per jauni.
Jau dabar turime kelis kandidatus į jaunimo olimpines žaidynes, kurios vyks po 2 metų. Taip pat – į pasaulio čempionatą“, – vylėsi M.Točelis.
Buvo daug vilčių, kad į žiemos olimpiadą jau Pekine pateks Motiejus Morauskas, laisvojo stiliaus snieglenčių sporto atstovas.
„Tai lyg du skirtingi pasauliai. Taip, akrobatika ir rungtys – tos pačios, bet snieglentės ir slidės skiriasi iš esmės“, – kalbėti apie pajėgiausią šalies snieglentininką nenorėjo M.Točelis.
Kuo skiriasi ir kaip atrodo laisvojo stiliaus slidinėjimo varžybos savo akimis bus galima įsitikinti jau kitą savaitę – balandžio 3-iąją Druskininkuose pirmą kartą mūsų šalies istorijoje vyks FIS serijos slidžių ir snieglenčių varžybos. „Tikimės, kad atvažiuos sportininkų iš visos Europos“, – pridūrė M.Točelis.
