Tiesa, 12 papildomų šovinių panaudoję ir vieną baudos ratą sukę Lietuvos biatlonininkai oficialiai nebuvo klasifikuoti čempionate, kaip ir dar dar dešimt komandų, užėmusių vietas nuo devynioliktos iki 29-os atitinkamai – Latvijos, Suomijos, Lenkijos, Japonijos, Kinijos, Serbijos, Belgijos, Pietų Korėjos, Didžiosios Britanijos bei Kroatijos.
Pasaulio čempionės titulą trečią kartą iš eilės iškovojo Norvegijos rinktinė, o jos lyderiui 38-erių metų Ole Einarui Bjoerndalenui tai buvo jau aštuonioliktasis aukso medalis pasaulio čempionatuose. Jo sąskaitoje taip pat 11 sidabro ir devyni bronzos medaliai planetos pirmenybėse.
Sidabro medaliais džiaugėsi po aštuonerių metų ant prizininkų pakylos estafetėje užlipę Prancūzijos biatlonininkai, o bronzą po metų pertraukos vėl iškovojo Vokietijos kvartetas.
Rezultatai:
1. Norvegija 1 val. 17 min. 26,8 sek. (1 baudos ratas + 7 papildomi šūviai)
2. Prancūzija atsiliko 29,7 sek. (0+10)
3. Vokietija 53,0 (0+10)
4. Italija 1:28,9 (0+10)
5. Austrija 1:38,9 (0+3)
6. Rusija 1:44,1 (1+12)
...
18.Estija 6:15,0 (4+9)