Slovėnijoje vykstančiose Pasaulio taurės varžybų didžiojo slalomo rungties lenktynėse Lietuvos atstovas, startavęs 54-as, pirmajame nusileidime su austru Patricku Feursteinu pasidalijo 29-30 vietomis. Nuo pirmaujančio šveicaro Marco Odermatto, pirmą trasą įveikusio per 1 min. 12,16 sek., jie atsiliko 2,35 sek.
Pirmojo nusileidimo finišą pasiekė 47 kalnų slidininkai, dar 15 trasos neįstengė įveikti.
Antrajame nusileidime antras startavęs A.Drukarovas sėkmingai pasiekė finišą ir į savo taupyklę įsidėjo pirmuosius karjeroje Pasaulio taurės taškus.
Lietuvio dviejų nusileidimų laiko suma – 2 min. 21,78 sek. Tokį pat rezultatą pasiekė ir vokietis Fabianas Gratzas.
Vakar ten pat – Kranjska Gora kalnų slidinėjimo kurorte – vykusiose Pasaulio taurės didžiojo slalomo lenktynėse A.Drukarovas buvo diskvalifikuotas pirmame nusileidime.
Didžiojo slalomo rungties pasaulio reitinge mūsų šalies atstovas užima 83 vietą.
Iki šiol aukščiausiai Pasaulio taurės varžybose iš Lietuvos kalnų slidininkų buvo pakilęs JAV gimęs lietuvis Linas Vaitkus. Jis 1997 m. užėmė 34 vietą „Super-G“ lenktynėse.
Etapas Kranjska Goroje buvo paskutinis A.Drukarovo startas Pasaulio taurėje. Dabar šiose varžybose liko tik finalinės lenktynės, kuriose kiekvienoje rungtyje startuos po 25 stipriausius šio sezono atletus.
Lygiai prieš mėnesį – vasario 13 d. – 22 metų A.Drukarovas patyrė traumą. Antrojo nusileidimo metu, po vieno posūkių, slidei užsikabinus už nelygumo dangoje, jis pakilo į orą ir skaudžiai krito ant nugaros. Dar keliolika metrų nuslydęs lietuvis kelias minutes gulėjo susiėmęs už kojos.
Atlikus magnetinio rezonanso tyrimą paaiškėjo, kad sportininkui įplyšo dešinio kelio išorinis šoninis raištis.
„Kad kažkas ne taip, supratau jau pradėjęs važiuoti į apačią. Nejaučiau didelio skausmo, bet buvo keistas pojūtis. Sprendimą nedalyvauti slalomo varžybose priėmėme kartu su Lietuvos rinktinės gydytoju, treneriu ir kinų gydytojais, kurie atliko magnetinio rezonanso tyrimus. Tyrimų rezultatus analizavo šeši ar septyni gydytojai, buvo tariamasi su kolegomis Pekine. Išties įspūdinga, kaip jie manimi rūpinosi.
Gydytojai patarė neslidinėti dvi savaites, kitaip kiltų rizika, kad raištis visai plyš. Kad galėčiau nekenkiant sveikatai baigti sezoną, nusprendėme, kad geriau nestartuoti“, – tada sakė A. Drukarovas.
Ledine upe vadinamoje olimpinėje trasoje po pirmo nusileidimo didžiojo slalomo varžybose jo rezultatas buvo 20-as (1 min. 5,78 sek.) tarp 54 finišą pasiekusių sportininkų. Dar 35 kalnų slidininkai neįstengė įveikti pirmosios trasos.
Lietuvis buvo tik 2,85 sek. atsilikęs nuo jau pirmoje trasoje lyderio pozicijoje įsitvirtinusios Šveicarijos superžvaigždės M.Odermatto.
„Ką pasiėmiau iš šių žaidynių? Pirmą kartą gyvenime aš įrodžiau ir sau, ir kitoms kalnų valstybėms, kad galiu konkuruoti su jų sportininkais aukščiausiame lygyje. Tas pirmasis nusileidimas ir pirmoji dalis antrojo nusileidimo rodo, kad esame visai netoli aukščiausio lygio. Šią patirtį išnaudosiu sėkmingam sezono finišui“, – Kinijoje sakė sportininkas.
Jau dvylika metų A.Drukarovas gyvena Šveicarijoje. Į šią valstybę jis su mama persikėlė būdamas devynerių. Nors jau daugiau nei pusę savo gyvenimo sportininkas leidžia tarp Šveicarijos ir Italijos, namais laiko Lietuvą.
„Atstovauti Lietuvai man didelė garbė ir džiaugsmas. Vilniuje gimiau ir užaugau, esu lietuvis, todėl noriu pasiekti aukštų rezultatų Lietuvai. Parodyti, kad ir Lietuvos kalnų slidininkai moka greitai slidinėti, nors kalnų ir neturime“, – atvykęs į Pekiną sakė A.Drukarovas.
Pastaruosius dvejus metus Lietuvos sportininkas ne tik treniruojasi su Šveicarijos rinktinės B komanda, bet ir Liucernos universitete siekia teisininko diplomo.
Rengdamasis Pekino žaidynėms A.Drukarovas demonstravo puikią formą – sausį laimėjo dvejas Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) kategorijos varžybas Italijoje.
Prieš metus Italijoje vykusiame pasaulio čempionate didžiojo slalomo lenktynėse A.Drukarovas užėmė 23 vietą tarp šimto startavusių sportininkų. Tokio rango varžybose tai aukščiausia vieta Lietuvos kalnų slidinėjimo istorijoje.
Paklaustas, ar kokybinį rezultatų šuolį lėmė treniruotės su šveicarais, lietuvis sakė: „Taip, manau, kad tai svarbiausia. Labai noriu padėkoti Lietuvos nacionalinei slidinėjimo asociacijai ir Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui už suteiktą galimybę su jais treniruotis. Nes suderinti tai – žiauriai sunku. Bet jiems pavyko.“
A.Drukarovo tikinimu, siekiant aukštų rezultatų rizika trasoje neišvengiama: „Negaliu sakyti, kad bandau padaryti kažką, ko nemoku. Bet norint tai padaryti tokiu lygiu reikia labai rizikuoti. Važiuoti visu šimtu procentų. Mes nebeieškome tik finišo, mes ieškome aukštų rezultatų.“
