Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Pjongčango trasas išbandę lietuviai – apie ledines vėžes ir nukautus rusus

Jau kitą savaitę Pjongčange prasidėsiančios žiemos olimpinės žaidynės nebus pirmasis Pietų Korėjos tarptautinių varžybų blynas. 2013 metais čia vyko Specialiosios žiemos olimpinės žaidynės. Jose varžėsi bei 13 medalių iškovojo Lietuvos rinktinė, kuriai tolimas kraštas įsiminė permainingomis oro išdaigomis.
Pjongčangas
Pjongčangas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Nuo 1968 metų rengiamos Specialiosios olimpinės žaidynės yra skirtos intelekto sutrikimų turintiems žmonėms. Lietuvos sportininkai kas ketverius metus vykstančiose vasaros ir žiemos žaidynėse nuolat skina medalius.

Ne išimtis buvo ir viešnagė Pietų Korėjoje. 2013 metais Pjongčange lietuviai iškovojo 13 medalių Lietuvai. Specialiosios olimpiados komiteto (LSOK) prezidentui Zenonui Misiūnui šios žaidynės įsiminė ir dėl savotiško pasiekimo.

„Mūsų slidininkai nuolat konkuruoja su Rusijos komandomis. Būtent Pjongčange mums pavyko estafetėje nuskinti auksą ir aplenkti abi rusų komandas. Mums tai buvo didelis pasiekimas“, – džiaugsmingai prisimena ilgametis organizacijos vadovas ir treneris.

Dabar Lietuvos specialioji rinktinė treniruojasi Latvijos kurorte Madonoje, kur rengiasi Europos slidinėjimo varžyboms. Tačiau jie puikiai pažįsta ir jėgas olimpinėse žaidynėse išbandysiančius Lietuvos rinktinės narius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Biatlono rinktinė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Biatlono rinktinė

Vakare buvo plius 9 ir liūtis, o ryte, 10 val. prieš startą, buvo jau minus 9.

„Mes su jais treniruojamės tose pačiose trasose Ignalinoje. Dažnai susitinkame ir kartais parungtyniaujame. Mes galvojame, kad bus labai gerai, jei pateks į 20-uką. Mes žinojome, kokie ten būna greičiai ir rezultatai“, – apie mūsų olimpiečių šansus kalbėjo Z.Misiūnas.

Organizatoriai skelbia, kad Pjongčango olimpinės žaidynės bus šalčiausios per pastaruosius dešimtmečius.

2013 metais Lietuvos rinktinę labiausiai stebino žaibiškos oro permainos: „Vakare buvo plius 9 ir liūtis, o ryte, 10 val. prieš startą, buvo jau minus 9. Organizatoriams buvo labai sudėtinga parengti trasas, nes jos buvo visiškai ledinės. Aišku, jie turi technologijų, kurios sumala ledą, bet trasa tada tampa nežmoniškai greita. Kadangi mes nesame profesionalai, tai buvo įvairių griūčių. Daug slidininkų atsidurdavo apsauginiuose tinkluose. Tiesiog ledinė vėžė.“

Astos Misiūnaitės nuotr./Aurimas Jasiulionis, Erikas Garbulis, Rūta Tuskenytė, Tadas Vainius ir Zenonas Misiūnas
Astos Misiūnaitės nuotr./Aurimas Jasiulionis, Erikas Garbulis, Rūta Tuskenytė, Tadas Vainius ir Zenonas Misiūnas

– Pietų Korėja garsėja technologijomis. Kaip jos buvo naudojamos žaidynėse?

– Buvo tikrai labai geras interneto ryšys. Viskas labai patogu. Ir jie informaciją pateikia labai profesionaliai. Ypač apie oro pasikeitimus. Jeigu pasako, kad 11 val. prasidės sniegas, tai taip ir būna. Rezultatų apskaita taip pat buvo labai aukštu lygiu pateikiama.

– Kokie korėjiečiai žmonės – ar sunku buvo bendrauti su kitos kultūros atstovais?

– Mums tada talkino du studentai. Jie labai svetingi, surengė tikrai daug kultūrinių renginių. Mus priėmė ir Seulo merė. Žodžiu, jie moka specialų dėmesį skirti olimpinėms žaidynėms. Mes gyvenome nuo Seulo olimpinių žaidynių likusiame olimpiniame kaimelyje, ta dvasia buvo ypatinga.

– Kaip įvertintumėte Pjongčango slidinėjimo trasas?

– Reljefas toks būdingas Azijos valstybėms. Trasos eina pagal šlaitus ir yra pakankamai greitos. Mes jas vadiname darbingomis. Jos reikalauja labai daug pastangų.

– Mūsų žiemos olimpiečius kartais pavadina turistais. Ką jūs galvojate apie mūsų olimpiečių pasirengimą?

– Vien Lietuvoje pasirengti yra neįmanoma. Mūsų gamta tam nesutverta. Tačiau manau, kad valstybė sudaro neblogas sąlygas jiems treniruotis. Kiek žinau, jie stovyklavo Austrijoje ir Italijoje. Manau, kad jie turėjo geras galimybes pasirengti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?