„Tai nesuprantama, – 15min stebėjosi L.Vanagienė. – Prezidentūra sako, kad neįtikina poros nuopelnai. Apeliuojama į tai, kad Pekino olimpiada dar tik vyks. Esą jie garsins Lietuvą tik ateityje, bet kaip dėl tų penkerių metų, kuriuos pora jau čiuožia kartu ir atstovauja Lietuvai, garsina ją?“
Kilo pasaulio reitinge
Praėjusių metų pradžioje S.Ambrulevičius ir A.Reed pasaulio čempionate užėmė 15 vietą ir iškovojo Lietuvai bilietą į Pekino olimpiadą. Vėliau pora ne sykį gerino savo asmeninius rezultatus ir vylėsi pakeisti prezidentūros bei prezidento Gitano Nausėdos nuomonę.
„Pasaulio reitinge, skaičiuojant ketverius metus, jie yra trylikti. Iš 135 porų pasaulyje. Skaičiuojant tik šio sezono reitingą – vienuolikti. Europoje – šešti. Reitingo taškus jie kaupia Europos, pasaulio čempionatuose, „Grand Prix“ etapuose – čia ne kiemo varžybos. Bet Pilietybės komisija nesupranta, kaip jie garsina Lietuvą... Ji nubraukia visą jų darbą. Jau dabar jie garsina Lietuvą, olimpinės žaidynės būtų tik finalas“, – tęsė L.Vanagienė.
„Tai stipriausi mūsų žiemos sportininkai. Bet juos paėmė ir atmetė. Pilietybės komisija visiškai nesupranta esmės, o prezidentas pats turbūt nelabai gilinosi“, – nusivylimo neslėpė LČF vadovė.
SUPRASTI AKIMIRKSNIU: KAS SUDARO PILIETYBĖS REIKALŲ KOMISIJĄ?
- Pilietybės reikalų komisija – tai Respublikos Prezidento dekretu sudaryta patariamoji institucija, kuri preliminariai svarsto pilietybės suteikimo ir grąžinimo asmenims klausimus bei teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Prezidentui. Komisijos pasiūlymai, svarstant pilietybės klausimus, yra rekomendacinio pobūdžio ir Respublikos Prezidento nesaisto.
- Pilietybės reikalų komisiją sudaro:
- Respublikos Prezidento patarėjas teisės klausimais (Komisijos pirmininkas);
- Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupės vyriausiasis specialistas pilietybės klausimais (Komisijos pirmininko pavaduotojas);
- Lietuvos Respublikos teisingumo viceministras;
- Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas;
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius;
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius;
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pilietybės reikalų skyriaus vedėjas;
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovas;
- Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupės vyriausiasis specialistas pilietybės klausimais (Komisijos sekretorius).
Neįrodė nuopelnų Lietuvai
JAV gimusi 27-erių A.Reed, anksčiau atstovavusi Sakartvelui ir Izraeliui, su prašymu gauti Lietuvos pilietybę išimties tvarka kreipėsi tuomet, kai iškovojo kelialapį į Pekino olimpiadą.
Kartu su S.Ambrulevičiumi ji visose varžybose, įskaitant ir Europos bei pasaulio čempionatus, atstovauja Lietuvai, tačiau olimpiadoje tai nėra leidžiama. Abiejų čiuožėjų pilietybės privalo būti vienos šalies.
Pirmąjį prašymą, atsižvelgęs į Pilietybės reikalų komisijos rekomendaciją, prezidentas G.Nausėda atmetė, kadangi nebuvo „duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų asmens ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai“.
Dar pagerinusi rezultatus, A.Reed praėjusių metų gruodį kreipėsi vėl, bet išgirdo ir antrąjį „ne“. Kaip BNS antradienį informavo prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis, Pilietybės reikalų komisija vėl nerekomendavo prezidentui suteikti pilietybės A.Reed išimties tvarka, nes „Konstitucijos ir Pilietybės įstatymo nuostatų aiškinimo kontekste nurodytos naujos aplinkybės nėra pagrįstos taip, kad dėl jų vertinimo, kaip ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, nekiltų abejonių“.
Suprasti akimirksniu: PREZIDENTŪROS ATSAKYMAS
- 15min paprašė šalies prezidento patikslinti, ką galima būtų laikyti išskirtiniais nuopelnais. Štai prezidentūros komunikacijos grupės atsakymas:
- „Spręsdamas ar suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka prezidentas vertina ar pilietybės prašantis asmuo turi Lietuvos valstybei ypatingų nuopelnų kiekvienu atveju individualiai. Tokių nuopelnų valstybei sąrašo nėra nei sprendžiant sportininkų, nei kitų profesijų atstovų prašymus. Yra tik bendras principas, kad asmens, prašančio suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, nuopelnai Lietuvos valstybei turi būti tokie ir taip pagrįsti, kad dėl jų buvimo nekiltų abejonių.”
Kūrė planus Lietuvoje
Pasak L.Vanagienės, A.Reed planavo savo ateitį mūsų šalyje.
„Ji Lietuvoje – penkeri metai, turi leidimą gyventi iki 2023 metų. Kai šis leidimas baigsis, jau galės prašyti ir nuolatinio. Mokosi kalbėti lietuviškai“, – 15min sakė Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė.
„Baigusi sportuoti Allison planavo likti Lietuvoje ir treniruoti sportininkus Kaune, kur jau pastatyta arena su dviem čiuožyklomis. Įsivaizduokite, kokie du treneriai, specialistai būtų. Dabar aš nežinau, ar ir Saulius norės dirbti Lietuvoje. Nuoskauda yra didžiulė. Kai atiduodi viską, o tau užtrenkia duris“, – atsiduso L.Vanagienė.
Jos teigimu, nerimo yra ir dėl bendros poros ateities: „O kaip jūs galvojate? Nežinau, ką jie nutars. Jeigu jų nenori Lietuva, kaip jiems jaustis? Kaip jūs jaustumėtės?“
Tiesa, jau kitą savaitę S.Ambrulevičius ir A.Reed vyks į Europos dailiojo čiuožimo čempionatą Taline, Estijoje. Vėliau, kovo pabaigoje, planuojamas poros startas ir pasaulio čempionate Prancūzijoje.
Teoriškai S.Ambrulevičius bei A.Reed galėtų likti drauge ir dar sykį prašyti pilietybės prieš 2026-ųjų žiemos olimpiadą. „Nežinau. Negaliu už juos atsakyti. Nežinau, ar jie turės jėgų ir noro“, – traukė pečiais LČF vadovė.
Pakeis lietuvių pora
Pilietybės klausimas dailiojo čiuožimo varžybose keliamas ne pirmą kartą. Povilas Vanagas kartu su ruse Margarita Drobiazko atstovavo Lietuvai net penkiose olimpiadose (1992 m. – 16 vieta, 1994 m. – 12, 1998 m. – 8, 2002 m. – 5, 2006 m. – 7). Pora susituokė 2000-aisiais.
„Jeigu vertinti Saulių ir Allison su Povilu ir Margarita, tai Povilas ir Margarita daug silpnesni išvažiavo į pirmąją savo olimpiadą, nei dabar yra Saulius ir Allison. Po tos pirmos olimpiados Povilui su Margarita prireikė 8-erių metų laimėti medalį Europos ir pasaulio čempionatuose. Saulius su Allison dar tik pradeda šeštus metus drauge. Gal dar po dvejų metų jie būtų tapę ir čempionais? Bet gali būti, kad dabar viskas taip ir pasibaigs. Net neturiu žodžių...“ – liūdėjo L.Vanagienė.
„Saulius 23-ejus metus siekė šios svajonės. Jis tiek laiko čiuožia ant ledo. Galima buvo ir į jį atsisukti. Tų piliečių ir taip pas mus mažai, visi emigruoja. Dabar galime dar vieno netekti“, – tęsė LČF prezidentė.
Beje, A.Reed jau yra dalyvavusi olimpiadoje – 2010-aisiais ji čiuožė kartu su kartvelu Otaru Džaparidze. Tada pora atstovavo Sakartvelui. Amerikietė jau tris kartus keitė šalis, todėl, pagal taisykles, daugiau to daryti nebegali – Lietuva jai tikrai yra paskutinė.
2014-aisiais žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos garbę gynė Deividas Stagniūnas ir amerikietė Isabella Tobias. Pora užėmė 17 vietą. Amerikietei Lietuvos pilietybė tada buvo suteikta išimties tvarka.
„Mums dažnai sako, kodėl mes nerandame Sauliui lietuvės merginos... O kodėl neranda ir Amerika, Japonija, Rusija? Turi tiek milijonų gyventojų, tiek ledo arenų, o pusė jų porų yra mišrios (skirtingų tautybių, – past.). Surasti tą kitą puselę yra be galo sunku. Viskas turi atitikti. Taip yra, buvo ir bus šokiuose ant ledo.
Reikėtų tik džiaugtis, kad dvi pusės surado viena kitą ir atstovauja Lietuvai. Mes juk neišėjome atstovauti kitai šaliai. Per visą mūsų federacijos istoriją taip niekada nėra nutikę. Aš džiaugiuosi, kad mes sugebame taip dirbti, kad pas mus ateina, o ne mes išeiname. Ir ateina žmonės iš Amerikos“, – kalbėjo L.Vanagienė.
A.Reed negavus Lietuvos pilietybės išimties tvarka, mūsų šalis neliks be šokių ant ledo poros Pekino olimpinėse žaidynėse. S.Ambrulevičiaus ir A.Reed iškovotu kelialapiu pasinaudos 18-metė Paulina Ramanauskaitė ir 23-ejų Deividas Kizala. Jie pasaulio reitinge – 104-ti.
