Amerikietės ir lietuvio nuotaikos ant pratybų ledo akimirksniu atvėso, kai jie sužinojo rašto turinį.
Ten buvo išdėstyta, jog Gitanas Nausėda priėmė sprendimą nesuteikti Allison Reed Lietuvos pilietybės.
„Allison Lynn Reed prašymas dėl LR pilietybės suteikimo išimties tvarka buvo nagrinėjamas 2021 m. gegužės 27 d. vykusiame Pilietybės reikalų komisijos posėdyje.
Komisija nusprendė nerekomenduoti Respublikos Prezidentui suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka Allison Lynn Reed pagal LRPĮ 20 straipsnį, argumentuodama, kad nėra duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų asmens ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai.
Respublikos Prezidentas, atsižvelgdamas į visas aktualias aplinkybes, įvertinęs visus su Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimu susijusius dokumentus, vadovaudamasis Konstitucijos 84 straipsnio 21 punktu, Pilietybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą netenkinti Allison Lynn Reed prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka pagal Pilietybės įstatymo 20 straipsnį”, – rašoma Lietuvos Prezidentūros atsiųstame paaiškinime 15min.
Tačiau Lietuvos čiuožėjai norėtų žinoti daugiau.
Argumentai, kad „nėra duomenų apie ypatingus nuopelnus“, įskaudino, kaip vėliau pripažino S.Ambrulevičius. O klausimas, kas yra ypatingi nuopelnai, kankina, nes aiškaus atsakymo į tai nėra.
Praėjusiame dailiojo čiuožimo pasaulio čempionate ledo šokių varžybose A.Reed ir S.Ambrulevičius užėmė 15 vietą.
Tada Stokholme jie buvo priartėję prie savo svajonės išsipildymo, nes 1–19 vietos planetos pirmenybėse atvėrė duris į Pekino olimpinių žaidynių areną.
Allison Reed jau yra startavusi Vankuverio olimpinėse žaidynėse 2010 metais, kai atstovavo Sakartvelui, čiuoždama su Otaru Japaridze.
Paskui ji, atstovaudama Izraeliui, čiuožė su Vasilijumi Rogovu, o nuo 2017 metų sulipo į šokių ant ledo porą su S.Ambrulevičiumi, kuris karjerą pradėjo asmeninėse varžybose, o paskui trejus metus čiuožė su amerikiete Taylor Tran.
Kauniečio sportinis kelias ledu pagreitėjo su A.Reed. Jie liko pirmi už brūkšnio olimpinėje atrankoje į 2018 metų Pjongčango žaidynes, bet vis pakildavo per kelis laiptus kitose svarbiose varžybose – 2020 metais Europos čempionate buvo vienuolikti, o pernai Švedijoje jautėsi įvykdę savo tikslą pasaulio pirmenybėse.
Tačiau Pekino olimpinės žaidynės 2022 metų vasarį atrodo nutolusios amžiams 29 metų lietuviui ir porą metų jaunesnei amerikietei, nors jie netrukus darsyk ketina pabandyti pasibelsti į valdininkų širdis.
Apie reakciją į Lietuvos prezidento sprendimą, jų pirmtakų Deivido Stagniūno ir Isabellos Tobias istorijos reikšmę ir ateities planus 15min kalbėjosi su šiuo metu Kanadoje su A.Reed besitreniruojančiu S.Ambrulevičiumi.
– Sauliau, kaip reagavote į žinią, jog Lietuvos prezidentas nesuteiks Allison Reed Lietuvos pilietybės?
– Visada tikiesi, bet viltis miršta paskutinė. Sužinoti prastas naujienas niekada nebūna malonu, o ši žinia buvo labai svarbi mūsų karjerai. Tikrai nebuvo malonu.
Kaip tik tądien buvome ant ledo, kai sužinojome sprendimą. Be to, buvo Allison gimtadienis. Nutraukėme treniruotę. Norėjome suvirškinti mintis, pasikalbėti. Padarėme sau savotišką terapiją.
– Sakote, kad labiau už patį sprendimą jus pribloškė argumentai, kad „nėra duomenų apie ypatingus nuopelnus Lietuvai“. Jus įskaudino tai, kad 15-oji vieta pasaulio čempionate ir laimėtas bilietas į olimpines žaidynes tarsi nelaikomas nuopelnu?
– Iš dalies – taip. Mes negalėsime pasirodyti dar geriau olimpinėse žaidynėse, nes negalėsime ten startuoti, o visas kelias link šio tikslo buvo ilgas ir sudėtingas.
Allison atstovavo Lietuvai, mūsų rezultatai kilo, bet visa tai buvo pamiršta. Tarytum sprendimas ir argumentai sudėlioti be gilesnio pasidomėjimo.
Gal ir iš mūsų pusės buvo padaryta klaidų, galbūt galima buvo pateikti daugiau informacijos.
– Ar su jumis kas nors kalbėjosi iš Prezidentūros ar Pilietybės reikalų komisijos?
– Niekas. Praėjome kryžiaus kelius, bandydami įsitikinti, ar mūsų dokumentai pasiekė reikiamas instancijas.
Norėjome pasidomėti, ar ko netrūksta, gal reikia papildyti? Tačiau gavome laišką į mano namus su galutiniu sprendimu. Su Allison tuo metu buvome Vokietijoje, tad per šeimos narius perskaitėme raštą. Nesitikėjome iškart gauti galutinį nuosprendį. Gal tai labiausiai ir sutrikdė. Nebuvo jokio pokalbio.
Suprasti akimirksniu: kas sudaro Pilietybės reikalų komisiją?
- Pilietybės reikalų komisija – tai Respublikos Prezidento dekretu sudaryta patariamoji institucija, kuri preliminariai svarsto pilietybės suteikimo ir grąžinimo asmenims klausimus bei teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Prezidentui. Komisijos pasiūlymai, svarstant pilietybės klausimus, yra rekomendacinio pobūdžio ir Respublikos Prezidento nesaisto.
- Pilietybės reikalų komisiją sudaro:
- Respublikos Prezidento patarėjas teisės klausimais (Komisijos pirmininkas);
- Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupės vyriausiasis specialistas pilietybės klausimais (Komisijos pirmininko pavaduotojas);
- Lietuvos Respublikos teisingumo viceministras;
- Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas;
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius;
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius;
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pilietybės reikalų skyriaus vedėjas;
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovas;
- Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupės vyriausiasis specialistas pilietybės klausimais (Komisijos sekretorius).
– Ar rašte ir buvo pateiktas atsakymas, kad pilietybė neteikiama dėl to, kad nėra duomenų apie išskirtinius nuopelnus?
– Tai buvo pagrindinis argumentas, nors buvo ir kitų detalių dėl kitų reikalų – nenoriu plėstis, nes nesu tikras, ar tai nėra konfidenciali informacija, ar nesuklysiu teisiškai atskleisdamas rašto turinį.
– Kaip manote, kuri pozicija pasaulio ar Europos pirmenybėse būtų vertinama kaip išskirtinis nuopelnas?
– Tiesiai šviesiai galiu pasakyti – šiandien nesuprantu, kas mūsų šalies sporte laikoma laimėjimais ar nesėkmėmis.
Mūsų šalies padėtyje, kai šiame sporte neturime sąlygų normaliai treniruotis ir vis tiek sugebame atsidurti tarp stipriausių pasaulio atletų, į tai neatsižvelgiama. Kalbu ir apie kitas sporto šakas. Susidaro įspūdis, kad laukiama, jog medaliai turėtų pasipilti iš dangaus, – man tai nesuprantama ir dėl to labai gaila.
Suprasti akimirksniu: Prezidentūros ATSAKYMAS
- 15min paprašė šalies prezidento patikslinti, ką galima būtų laikyti išskirtiniais nuopelnais. Štai Prezidentūros komunkacijos grupės atsakymas:
- „Spręsdamas ar suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka Prezidentas vertina ar pilietybės prašantis asmuo turi Lietuvos valstybei ypatingų nuopelnų kiekvienu atveju individualiai. Tokių nuopelnų valstybei sąrašo nėra nei sprendžiant sportininkų, nei kitų profesijų atstovų prašymus. Yra tik bendras principas, kad asmens, prašančio suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, nuopelnai Lietuvos valstybei turi būti tokie ir taip pagrįsti, kad dėl jų buvimo nekiltų abejonių.”
Dėl to kenčiame ne tik mes. Nukenčia visas sportas, nes negalime jo labiau reklamuoti. Juk po kiekvieno čempionato per žiniasklaidos kanalus, televiziją pasirodanti informacija apie mūsų šalies atstovus suteikia platesnį žinomumą sporto šakai, vaikai pradeda labiau domėtis sportu, mūsų šalis nuskamba vis geriau kitose šalyse, tarp kitų sportininkų.
Šiuo atveju valstybei net nereikia nieko daryti papildomai, gautume iš sportininkų naudą, bet patys pastatome kliuvinį.
– Žiemos sporte Lietuva ir taip neturi didelio atletų pasirinkimo. Pavyzdžiui, biatlone, turbūt sėkmingiausioje žiemos sporto šakoje pastarąjį dešimtmetį, praėjusiame pasaulio čempionate aukščiausia vieta buvo 38-oji. Ar Pilietybės reikalų komisijai galėjo trūkti žinių?
– Nežinau. Aš jaučiau, kad pastaruoju metu mes rodėme aukščiausius rezultatus Lietuvos žiemos sporte. Vadinasi, to neužtenka.
Stengėmės padaryti viską pagal taisykles, teikėme dokumentus, nenorėdami ką nors prikurti ir primeluoti apie save dėl siekiamo tikslo. Juk paskui viskas atsisuka prieš tai – žinome, kad taip yra buvę. Norėjome viską daryti žmogiškai ir teisingai. Gal šiame pasaulyje to neužtenka? Vis dėlto esame žmonės, kurie nemeluos.
– Jūsų pirmtakai – Deividas Stagniūnas ir Isabella Tobias – Sočio olimpinėse žaidynėse buvo 17. O prieš tai pasaulio čempionate jie, kaip ir jūs, užėmė 15 vietą. Tada prieš Sočio žaidynes Isabellai Tobias buvo suteikta Lietuvos pilietybė po antrojo prašymo, bet po žaidynių pora greitai iširo, kai D.Stagniūnas paskelbė, kad dėl traumos baigia karjerą, o I.Tobias iškart pradėjo čiuožti su kitos šalies čiuožėju. Kiek ši istorija sutrukdė jums?
– Tikrai nepridėjo pliusų.
Iš vienos pusės, – padėtis kone tokia pati. Tačiau aplinkybės yra kitos. Isabella nebuvo čiuožusi ilgai atstovaudama Lietuvai, negalima net lyginti Isabellos ir Allison asmenybių, jų požiūrių į Lietuvą. Kad tai parodytume, kažkas turėjo labiau pasidomėti.
– Ką turite galvoje, sakydamas apie Allison Reed požiūrį į mūsų šalį? Tai, kad ji truputį šneka lietuviškai?
– Ne tik tai, nors žinome, kiek Lietuvoje yra gyvenančių žmonių iš aplinkinių šalių, kurie ir po 20 metų neišmoksta lietuviškai.
Allison stengėsi nuo pat pirmos dienos, kai atsivežiau ją į Lietuvą. Čia ji būna daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje. Jos draugų ir pažįstamų ratas jau yra Lietuvoje, čia daug gyvenimo yra sudėliota. Jos integracija yra visiškai kitokia nei Isabellos Tobias, kuri atvažiuodavo į Lietuvą trumpam tik kelis kartus per metus. Tai yra dalykai, kurių dokumentuose nesudėliosi.
– Dalia Grybauskaitė I.Tobias pilietybę suteikė po antrojo bandymo. Ar tai jums leidžia viltis, kad antras kartas kažką pakeis?
– Viltis miršta paskutinė. Žinau, kad mes pabandysime. Po savaitės išvažiuosime į pirmąsias sezono varžybas. Nenorime sustoti, norime stengtis toliau. O kaip bus, taip bus.
– Tikitės, kad kažkuriose varžybose užimta vieta galėtų tapti argumentu Lietuvos prezidentui pakeisti sprendimą?
– Galbūt, nors dabar galvojame, kad pagal užimtą vietą sunku spręsti, kas yra laimėjimai ar nesėkmės. Niekur nėra konkrečiai pasakyta, kas yra laimėjimas šaliai. Tad nežinau, ar į tai būtų bent kiek atsižvelgta.
Bet kuriuo atveju mūsų karjera tęsiasi. Taškas po taško bandome kelti savo reitingą ir žiūrime, kaip tai mums padės toliau.
– Ar esate įsitikinęs, kad jūsų duetas išliks nepaisant to, kad nedalyvausite olimpinėse žaidynėse?
– Esame sutarę, jog vienas kitam jau būsime paskutiniais partneriais. Neketiname ieškoti kitų iki karjeros pabaigos, be to, planuojame ir turime kitų idėjų, norime bendradarbiauti toliau ir sporte, ir už jo ribų.
Kita vertus, A.Reed ir nebegalėtų atstovauti kitai šaliai. Pagal taisykles negali atstovauti daugiau nei trims šalims (A.Reed yra atstovavusi Sakartvelui, čiuoždama su Otaru Japaridze, taip pat Izraeliui, čiuoždama su Vasiliu Rogovu). Tad Lietuva jai tikrai yra paskutinė.
– Pagal dailiojo čiuožimo taisykles, galite varžytis pasaulio ir Europos čempionatuose bei kitose varžybose, tik olimpinėse žaidynėse šaliai turi atstovauti tos pačios valstybės pilietybę turintys sportininkai. Ką jums reikštų galimybė startuoti olimpinėse žaidynėse?
– Man asmeniškai didelis laimėjimas buvo iškovotas bilietas į olimpines žaidynes. Aš pats sau įrodžiau, kad esu to vertas. Išvažiavimas į olimpines žaidynes būtų svajonės išsipildymas, turbūt kaip ir visiems sportininkams. Kažkada net nedrįsau apie tai pagalvoti, mano kelias buvo labai ilgas ir žiaurus.
Per 20 metų karjerą visko pasitaiko, buvo ir mestas sportas, ir vėl sugrįžta, keitėsi kryptys (S.Ambrulevičius karjerą pradėjo vyrų asmeninėse varžybose – red. past.). Būna daug džiaugsmo ir liūdesio.
Pora metų buvo itin sudėtingi. Man atrodo, kad buvau pasiekęs savo savotišką rekordą, kai tris mėnesius iš eilės dirbau be jokio laisvadienio. Nuo pirmadienio iki penktadienio pats treniruodavausi, o savaitgalį atvažiuodavo daugiau žmonių į čiuožimo mokyklą Kanadoje, kur treniruodavau kitus. Dar prisidėdavo ir varžybos, tad po trijų mėnesių turėjau būtinai imti kelias laisvas dienas, nes nebeveikė nei galva, nei kūnas. Tuo metu kitos išeities nebuvo, jei norėjau ne tik treniruotis, bet ir dalyvauti varžybose. Taip pat pragyventi. Viskas atrodė savaime suprantama.
Kai rezultatai pagerėjo ir atsirado pagalba iš šalies, jau galėjau susitelkti į tiesioginius darbus.
Dabar atrodė realu patekti į olimpines žaidynes. Taigi iš savo pusės jaučiuosi viską padaręs, trūksta tik pilietybės.
– Esate sakęs, kad Allison Reed tėvai nemažai investavo į jūsų pasirodymus. Ar galite pateikti pavyzdį?
– Jie iki šiol investuoja. Apmoka didelę dalį trenerių paslaugų, jos pačios gyvenimui nereikia papildomų išlaidų – taip pat apmoka tėvai. Nuo pat pirmųjų dienų jie mus labai palaikė ir padėjo. Ir iki šiol padeda, nors ir jų šeimos gyvenime yra įvykę skaudžių netekčių (pernai pavasarį mirė A.Reed brolis, Japonijai dailiojo čiuožimo varžybose atstovavęs Chrisas Reedas – red. past.). Allison tėvai yra didelės mūsų komandos dalis.
– Prezidento sprendimas dėl pilietybės buvo priimtas birželio 1 dieną, jūs sužinojote apie tai birželio 8 dieną. Kai rugpjūtį klausiau apie tai Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentės Lilijos Vanagienės, ji tvirtina, esą dar sprendimo nėra, niekas nėra aišku. Kodėl taip ilgai nebuvo pranešta apie neigiamą atsakymą iš Prezidentūros?
– Nežinau dėl Lilijos Vanagienės, bet patys nenorėjome pranešti asmeniškai, nes tuo metu išgyvenome labai nemalonų laikotarpį. Buvo daug chaoso, o dar papildomos naštos nebenorėjome užsikrauti.
– Kokie artimiausi jūsų planai?
– Dabar vyksime į varžybas Vengrijoje, kur prasidės sezonas, pamatysime, ką reikia patobulinti. O kai grįšime į Kanadą, toliau ruošimės „Grand Prix“ varžyboms. Bent jau smagu, kad sezone netrūks varžybų, jei tik pandemija vėl nesujauks.
– Kada planuojate dar kartą pateikti prašymą dėl pilietybės?
– Kol kas dar nežinome, nesame nutarę.
Suprasti akimirksniu
- Lietuviai pastarosiose žiemos olimpinėse žaidynėse
- 2018 metais Pjongčange tarp 9-ių Lietuvos sportininkų aukščiausią vietą užėmė biatlonininkas T.Kaukėnas, persekiojimo varžybose finišavęs 13-as. Antrą rezultatą tarp lietuvių fiksavo biatlonininkė Natalija Kočergina, kuri buvo 30-a.
- 2014 m. Sočio olimpinėse žaidynėse tarp devynių Lietuvos sportininkų aukščiausią vietą užėmė A.Sereikaitė, greitojo čiuožimo varžybose finišavusi 16-a. Šokių ant ledo pora D.Stagniūnas ir I.Tobias užėmė 17 vietą.
- 2010 m. Vankuveryje aukščiausią vietą tarp šešių lietuvių užėmė slidininkai M.Vaičiulis ir M.Strolia, komandiniame sprinte buvę 18-i.
- Lietuvai atgavus nepriklausomybę aukščiausią vietą žiemos olimpinėse žaidynėse pelnė šokių ant ledo pora M.Drobiazko ir P.Vanagas, 2002 m. buvę penkti. Iš Rusijos kilusiai M.Drobiazko Lietuvos pilietybė buvo suteikta 1992 m.
