Gynėjo pozicijoje žaidęs D.Kasparaitis NHL aikštelėse negarsėjo įvarčių ar rezultatyvių perdavimų fejerverkais, tačiau visada buvo tas vyrukas, kurį savo komandoje norėjo turėti visos ryškiausios lygos žvaigždės.
5-uoju šaukimu 1992-aisiais „New York Islanders“ pakviestas lietuvis per savo NHL karjerą atstovavo „Pittsburgh Penguins“, „Colorado Avalanche“ ir „New York Rangers“.
Visų prabų olimpinius medalius surinkusiam kairiarankiui taip ir nepavyko laimėti Stanley taurės, tačiau NHL istorijoje „Kasparo vaiduoklio“ pėdsakas yra ryškus.
„Visuomet žaidžiau atsidavęs ir siekdavau tik pergalės, bet noriu būti sąžiningas – visada stengiausi prieš ką nors panaudoti jėgą. Tai būdavo mano pagrindinis tikslas“, – karjeros pabaigoje slapshotdiaries.com prisipažino D.Kasparaitis.
Jau karjeros pradžioje lietuvis NHL arenose pademonstravo, jog nepaiso net ryškiausių autoritetų.
Atstovaudamas savo pirmajam klubui „Islanders“ D.Kasparaitis kartą ne juokais susikibo su „Pittsburgh Penguins“ žvaigžde Mario Lemieux. Žemas svorio centras, stiprus kūnas, galingas smūgis ir puikus čiuožimas pačiūžomis ledo ritulininkui nesunkiai leido patiesti vieną ryškiausių NHL žvaigdžių net du sykius per keletą akimirkų.
„Kasparo vaiduoklio“ smūgių jėgą pajuto ir daugelis kitų to meto NHL žvaigždžių – Wayne'as Gretzky, Jaromiras Jagras, Pavelas Bure ir Aleksejus Jašinas.
NHL specialistai pažymi, kad beveik visi prieš garsiuosius oponentus D.Kasparaičio panaudoti veiksmai būdavo pagal leistinas taisykles, tad net smūgius sugėrę žvaigždės lietuviui jausdavo pagarbą.
Taigi kai lietuvis pakeitė komandą ir 1996-1997 metų sezoną Niujorką iškeitė į Pitsbergą, senosios nuoskaudos su M.Lemieux buvo iš karto užmirštos. Klubo žvaigždė šiltai priėmė lietuvį ir džiaugėsi, kad daugiau neteks su juo susikauti akis į akį.
Visgi pats ryškiausias D.Kasparaičio NHL karjeros epizodas įvyko 1998-ųjų kovo 7 d.
Tuomet „Penguins“ gynėjas ant ledo parbloškė galingąjį „Philadelphia Flyers“ simbolį Ericą Lindrosą.
Po gauto smūgio puolėjas buvo trumpam praradęs sąmonę ir kuris laikas gulėjo ant ledo. Jam prireikė komandos draugų pagalbos.
„Lindrosas bandė išmesti ritulį ir aš tuo metu į jį atsitrenkiau. Iš pradžių buvau apkaltintas, jog norėjau jam trenkti į galvą, bet tai yra netiesa. Niekada taip nesielgdavau, niekada per karjerą nebuvo atvejo, kai specialiai norėčiau traumuotį priešininką, atakuodamas jį į galvą. Nemaniau, kad taip viskas pasibaigs su Ericu, bet tokia yra šios profesijos kaina. Jei bijote to, ledo ritulys – ne jums“, – vieną svarbiausių karjeros epizodų prisiminė D.Kasparaitis.
Lietuvis taip pat prisipažino, kad jau po metų, 2002-aisiais, jam būnant laisvuoju agentu, sulaukė paties E.Lindroso skambučio.
„Jis norėjo rungtyniauti toje pačioje komandoje, tad pakvietė mane į „New York Rangers“. Tai buvo ženklas, kad Ericas neįsižeidė. Štai ką aš vadinu profesionalumu. Galiausiai aš pasirinkau Niujorką“, – kalbėjo D.Kasparaitis.
