Toks Lietuvos moters pasiekimas pasaulio pirmenybėse ilgos trasos varžybose – aukščiausias per pastaruosius 15 metų.
Paskutinį kartą su planetos lyderėms iki pat finišo įkandin šliuožė Ramunė Arlauskienė – 2002-aisiais, kai pasaulio čempionate Bulgarijoje iškovojo 8-ą vietą.
Nuo tos dienos iki šiandien nė viena Lietuvos atstovė fiziškai sunkiausiose ilgos trasos varžybose neįkopdavo į geriausiųjų dvidešimtuką.
Ši distancija – daugiausiai fizinio pasirengimo reikalaujanti rungtis.
Pati G.Andrašiūnienė pasakojo, kad ilgai svarstė, ar jai verta startuoti ir šiose varžybose – prioritetą skyrė trumpesnėms distancijoms, tad geras rezultatas nustebino.
„Geros vietos nesitikėjau, nes jau vidutinėje buvo labai fiziškai sunku, kai trasa vedė į slalomo kalną. Juo labiau, organizatoriai iš vakaro prailgino varžybų trasą, tad reikėjo surinkti dar daugiau vertikalaus sukilimo“, – buvusius nuogąstavimus atskleidė rinktinės narė.
21,4 km ilgio su 37 KP ir 665 m vertikalaus sukilimo trasą G.Andrašiūnienė įveikė per 1 val. 48 min. 19 sek. Per tas beveik dvi valandas Lietuvos atstovei varžybos buvo itin dinamiškos.
„Trasą pradėjau geroje pozicijoje, bet jau nuo antro punkto pradėjau daryti klaidas, nespėdavau suskaityti vėžių, leisdamasi nuo kalno“, – pasakojo orientacininkė. Ji tikino, kad jau nuo pat pradžių bendru startu varžybas pradėjusios sportininkės labai išsiskirstė.
Iš viso ilgos trasos varžybose reikėjo šliuožti tris ratus. Lietuvė pasakojo, kad ypač didelių ambicijų neturėjo, bet po antro rato motyvavo komandos nariai, pranešę apie jos 16-ą poziciją.
„Labai blogai, kad nespėjau pasikeisti slidžių prieš trečią ratą – maitinimo punkte nenorėjau gaišti laiko“, – apie ypač prastas slydimo sąlygas pasakojo G. Andrašiūnienė – po valandos varžybų per purviną sniegą greitis ypač lėtėja.
Pirmas finišą pasiekęs ketvertukas buvo Rusijos atstovės. Pirmą kartą čempione tapo ypač gerą sportinę formą pademonstravusi Marija Kečkina (1:25:33 val.), kuriai finišavus dar net penkias minutes nesirodė jokia kita varžovė. Alena Trapežnikova buvo antra (1:30:27 val.), o nuo jos 14 sek. atsilikusi Polina Frovola iškovojo jau trečią medalį šiose pirmenybėse.
Tarp vyrų antrą auksą šiame čempionate iškovojo švedas Erikas Rostas, per 1 val. 46 min. 4 sek. įveikęs 31,2 km ilgio su 49-iais kontroliniais punktais ir 1 vertikalaus kilometro sukilimo trasą.
Kova dėl kitos prabos medalių buvo kur kas dinamiškesnė. Likus keletui punktų iki finišo, persekiotojų grupė su trimis Rusijos atstovais Kirilu Veselovu, Andrejumi Lamovu ir Andrejumi Grigorjevu bei Norvegijos sportininku Larsu Moholdtu laikėsi kartu.
Galiausiai varžybų gale spurtavęs K.Veselovas finišavo antras, nuo lyderio atsilikdamas 1 min. 18 sek. Bronzos medalio laimėtojas paaiškėjo tik po fotofinišo peržiūros – norvegas L.Moholdtas, praėjusių pirmenybių čempionas, pranoko A.Lamovą vos keliolika centimetrų.
Sekmadienį – pasaulio čempionato finišo tiesioji. Estafetės rungtyje Lietuvai atstovaus vyrų trijulė: Nerijus Šulčys, Vitalijus Petrulis ir Andrejus Gerasimovas.
