Rusijos imperatoriaus rūmų kosmetologas
Holivudo žvaigždžių biografų ir apie jų gyvenimą rašančių žurnalistų dėka šiandien sužinome, kad daugelio garsių svajonių šalies aktorių, režisierių ir kino studijų savininkų kilmės šaknų galima rasti Rusijoje. Maxas Faershteinas (Factoras) taip pat kilęs iš Rusijos, jis gimė Lenkijos mieste Lodzėje, kuris tuo metu priklausė Rusijos imperijai.
Maxas pasaulį išvydo 1872 m. rugpjūčio 18 d. (pagal senąjį kalendorių – rugpjūčio 5 d.) neturtingoje daugiavaikėje šeimoje. Jam gana anksti teko eiti dirbti. Būdamas aštuonerių tapo dantų gydytojo padėjėju: maišė miltelius, ruošė gydomuosius tepalus ir antpilus. Gydytojas jį maitino ir rengė – tai ir buvo atlygis už darbą. Kiek paaugęs Maxas įsitaisė mokiniu perukų dirbtuvėje, čia galėjo dirbti ne už maistą, bet už pinigus. Po daugelio metų Maxas prisiminė, kad būdamas keturiolikos padarė savo pirmąjį peruką ir gavo už jį kelias kapeikas. Beje, tada už 15 kapeikų buvo galima neblogai papietauti.
 |
| Pirmoji Maxo Factoro parduotuvė Rusijoje |
Jaunuolio darbai užsakovams patiko, ir jis gavo pasiūlymą dirbti Imperatoriškajame teatre. Čia Maxui teko ne tik daryti perukus, bet ir šukuoti bei grimuoti aktorius, parinkti jiems kostiumus. Visa tai jam be galo patiko, be to, jo mėgstamas užsiėmimas darėsi pelningas. Gaila, šis jo gyvenimo tarpsnis truko neilgai – jaunuolis 4-eriems metams buvo pašauktas tarnauti armijoje. Beje, ten jis taip pat veltui laiko neleido – parengė nuosavo verslo strategiją.
1895 m. Riazanėje Maxas Factoras atidarė savo pirmąją kosmetikos krautuvėlę. Jis taip pat nenutraukė ryšių su Imperatoriškuoju teatru – kosmetika, kuria jis prekiavo, šiame teatre buvo labai populiari. Kadangi daugelis aktorių palaikė draugiškus santykius su didžiaisiais kunigaikščiais ir aukštą padėtį imperatoriaus rūmuose užimančiais asmenimis, Maxas Factoras taip pat tapo žinomas to meto aukštuomenei, greitai netgi imta vadinti jį „rūmų kosmetikos srities specialistu“. Aleksandro Nikolajevičiaus Romanovo, Nikolajaus II-ojo dėdės, šeimai, taip pat asmeniniam imperatoriškosios šeimos asmenų gydytojui bei Imperatoriškojo teatro primadonoms jis patardavo, kaip prižiūrėti odą ir plaukus. Ir nors tarnyba rūmuose buvo be galo kūrybiška, turininga ir įdomi, tikėtis asmeninės laisvės Maxas negalėjo. Kad išsiveržtų už rūmų sienų, Maxas turėjo prašyti jo didenybės leidimo. Rūmų kosmetologas negalėjo pasigirti netgi savo šeimyniniu gyvenimu, jis buvo griežtai slepiamas. Tik kartą per savaitę jis susitikdavo su žmona Roza Ester, su kuria buvo slapta susituokęs.
Gyvenimas „svajonių šalyje“
Netgi gimus vaikams niekas nepasikeitė. Ištisus devynerius metus Maxas Factoras slėpė nuo pašalinių žmoną ir tris vaikus, ir neaišku, kiek tai dar būtų trukę. Viską pakeitė iš Amerikos gautas brolio Natano, jau kelerius metus su dėde gyvenančio Sent Luise, laiškas. Maxas nusprendė sekti giminaičių pėdomis –1904 m. su šeima persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas.
Kadangi Maxui Factorui niekada netrūko idėjų, jis iš karto nusprendė dalyvauti garsiojoje Sent Luiso mugėje – pateikė originalią dekoratyviosios kosmetikos ir parfumerijos gaminių kolekciją. Sėkmė buvo tokia stulbinanti, kad Maxas panoro išbandyti save ir savo kosmetiką ten, kur tuo metu buvo prasidėjusi tikra „aukso karštinė“. Visus traukė Holivudas! Bet ne dėl aukso, o dėl neįtikėtinai veržlios kino verslo plėtros. Ir 1909 m. verslininko gyslelę turintis grimuotojas netoli nuo „svajonių fabriko“ įsteigė savo kosmetikos kompanija „Max Factor & Co“. Taip prasidėjo legendinė kompanijos, kuri jau daugybę metų laikoma pasauline kosmetikos imperija, istorija. Maxas Factoras kūrė kosmetikos gaminius ir asmeniškai konsultavo visus norinčiuosius savo nedideliame salone. Kadangi salonas buvo įsikūręs greta kino studijos, pagrindiniais jo klientais tapo aktorės ir aktoriai, kurie užsukdavo į saloną per filmavimo pertraukas, kad pasitartų, koks makiažas geriau tiktų filmuojantis. Įprastas teatrinis grimas netiko kinui, todėl Factoras ėmė kurti kai ką naujo. 1914 m. jis padarė savo pirmąjį garsųjį atradimą – sukūrė makiažo kremą. Ir tuojau pat suformulavo pagrindinę makiažo meno taisyklę: „Makiažo negalima laikyti vykusiu, jei jis pastebimas“.
„Oskaras“ vizažistui
Įdomu tai, kad pirmieji Maxo Factoro atradimą įvertino Holivudo komikai Čarlis Čaplinas ir Basteris Kytonas, kurie nedelsdami ėmė naudoti naująjį kremą. Kaipgi kitaip, juk šis grimas suteikė jiems visišką mimikos laisvę! Savaime aišku, Factoras greitai tapo žinomas tarp kino žmonių, todėl klientų kasdien vis daugėjo. Augant kino pramonei vis sparčiau plėtėsi ir Maxo Factoro verslas, jis kasmet sukurdavo vis naujų makiažo priemonių. 1918 m. visas pasaulis sveikino ypač pažangią jo idėją – makiažo spalvų gamą. Pirmą sykį kosmetikos istorijoje moterims buvo siūloma derinti pudros, skaistalų, blakstienų tušo ir lūpų dažų spalvą prie veido odos, akių ir plaukų spalvos. Kompanijos „Max Factor & Co“ gaminiais jau buvo prekiaujama daugiau nei 80 Amerikos, Europos ir Azijos šalių.
 |
| Makiažo salonas Los Andžele |
Maxo Factoro sūnūs palaikė jo idėjas ir noriai užsiėmė kosmetikos verslu. 19XX m. jie kartu ėmė tobulinti ir plėsti savo gaminamos kosmetikos spalvų gamą. Kinas tapo spalvotas, ir reikalavimai grimui taip pat kito. Už neįkainojamą indėlį Holivudo „stebukladarys“ buvo apdovanotas Amerikos kino meno akademijos „Oskaru“. Tačiau Factoras kūrė ne tik kino dievaitėms, jis laikėsi principo, kad visos moterys turi būti gražios, puikiai atrodyti ir jaustis esančios karalienės. Tai skatino jį kurti dekoratyviąją kosmetiką ir tobulinti makiažo meną.
Milijonams paprastų moterų Maxas Factoras atvėrė grožio paslaptis, kuriomis naudojosi jų dievinamos žvaigždės Rita Hayworth, Joana Crawford ar Ginger Rogers. Beje, daugelis kino žvaigždžių naudojo „tėtušio Factoro“ kosmetiką ne tik filmavimo aikštelėje, bet ir kasdieniame gyvenime. Dauguma jų dažnai lankydavosi jo atidarytoje neįprastoje Maxo Factoro Holivudo makiažo studijoje. Jos atidarymas iki šiol laikomas vienu labiausiai pagarsėjusių vakarėlių per visą „žvaigždžių fabriko“ – Holivudo – istoriją. Daugelis to meto žvaigždžių buvo laimingos galėdamos dalyvauti tokiame garsiame renginyje. Pačios gražiausios aktorės – geltonplaukė Jean Harlow, raudonplaukė šokėja Ginger Rogers, garsiojo Fredo Astaire‘o partnerė, juodaplaukė Claudette Colbert, išgarsėjusi dar nebyliojo kino laikais, mylimas paties maestro Factoro modelis ir rudaplaukė Rochelle Hudson – pristatė keturis skirtingų spalvų kabinetus (skirtus keturiems spalvų derinimo variantams), kuriuose skirtingiems tipažams buvo parenkamas tinkamo atspalvio makiažas. Kiekvienas kabinetas turėjo pavadinimą: „Tik geltonplaukėms“ ,„Tik raudonplaukėms“, „Tik rudaplaukėms“, „Tik juodaplaukėms“ ir atitinkamai buvo dekoruotas mėlyna, žalia, rausva ar rausvai oranžine spalva.
Paskutinė Maxo Factoro dovana moterims buvo kompaktinis makiažas „Pan-cace“ – apvalioje dėžutėje kietai supresuotas „blynelis“. Šis įvairių atspalvių makiažas lygiai padengdavo odą ir neatspindėdavo šviesos, todėl filmuojant ant odos nebūdavo atspindžių – šviesos „blynų“.
Didžiųjų tradicijų tęsėjai
Po Maxo Factoro mirties 1938 m. kompanijai vadovauti ėmė jo sūnus Frankas, talentingas chemikas. Jis pakeitė savo vardą ir pasivadino Maxu Factoru jaunesniuoju. Po karo pasaulyje įsivyravo taika, sunkmetis pamažu ėmė trauktis... ir suklestėjo mados žurnalai. Moterys ir vėl norėjo puoštis – vilkėti naujo Dioro stiliaus apdarais ir mėgdžioti grožio simbolius, kuriuos įkūnijo Holivudo aktorės. Žinoma, kompanija „Max Factor & Co“ taip pat užkopė į mados viršūnę sureagavusi į naujas tendencijas ir sukūrusi kompaktinę pudra „Cream Puff“, kurios reklamos veidu tapo viena ryškiausių praėjusio amžiaus penktojo dešimtmečio žvaigždžių Ava Gardner. Kitas dešimtmetis buvo „Max Factor“ klijuojamų blakstienų furoro metas. Vėliau kompanijos specialistų dėka tapo madingi skysti akių kontūro dažai, po to – vandeniui atsparus blakstienų tušas ir galiausiai – vatos tamponėliai makiažu valyti. Žinoma, nebuvo pamirštas ir kino pasaulis: plonyčiai Marlene Dietrich antakiai ir putlios rožinės Twiggy lūpos, Elizabeth Taylor Kleopatros akys ir mergaitiškas Judy Garland skruostų raudonis... Milijonai moterų lengvai mokėsi iš savo dievaičių meno būti kerinčioms ir gundančioms.
1991 m. kompaniją „Max Facroe LTD“ įsigijo koncernas „Procter & Gamble“, ir ji tapo šio koncerno kosmetikos padalinio dalis. 1993 m. pakito „Max Factor“ prekių ženklu pažymėtų gaminių išvaizda, jų pakuotės tapo mėlynos ir auksinės spalvos, pakito ir prekių ženklo pavadinimas – virto „Max Factor Internation“. Geriausi kino ir pramogų pasaulio makiažo meistrai iki šiol tradiciškai naudoja kompanijos „Max Factor“ makiažo priemones: Sarah Monzani („Evita“, „Naktinis ekspresas“, „Interviu su vampyru“), Tina Earnshaw („Žiema“, Titanikas“, „Hamletas“). Michele Burke, sukūrusi kino filmų „Drakula“, „Ostinas Pauersas 2“, „Sirano de Beržerakas“ ir „Vanilinis dangus“ personažų makiažą, už geriausią grimą pelnė „Oskarą“, kaip kažkada ir pats Maxas Factoras. Audrey Hepburn ir Sophie Lauren, Marilyn Monroe ir Catherine Deneuve, Isabella Rosellini ir Michelle Pfeiffer – pačios gražiausios mūsų laikų aktorės gali pasigirti, kad visų dievinamoms kerinčioms akims ir gundančioms lūpoms, stulbinančiam antakių linkiui ir švelniam skuostų raudoniui padailinti ir dar labiau paryškinti pasitelkdavo dekoratyviąją kompanijos „Max Factor“ kosmetiką. Istorija, kuriai pradžią davė žymusis Maxas Factoras, tęsiasi...
 |
