Dalis apsauginių kremų nuo saulės yra pagaminti nanotechnologijų pagrindu. Tai reiškia, kad atskiri atomai, molekulės ar molekuliniai dariniai įsiskverbia giliau į ląsteles ir taip esą geriau apsaugo odą nuo saulės. Visgi konkretūs tokių technologijų šalutiniai poveikiai nėra nustatyti. Todėl kai kurie žmonės, bijodami nežinomo poveikio, kartais būna saulėje be apsaugos.
Dermatovenerologė Matilda Bylaitė teigia, kad būti saulėje be apsaugos yra itin pavojinga. „Bet kokiu atveju tai nėra šiaip kremas. Įvairūs apsauginiai kremai prekyboje atitinka Europos nustatytus standartus. Nanotechnologija pasitelkiama tada, kai norima, tikimasi, kad tos mikrodalelės dar geriau apsaugos odą“, – teigė M.Bylaitė.
Tačiau, pasak jos, joks kremas šimtaprocentinės garantijos nesuteikia. Pasitepus juo kartą, nereikėtų pamiršti to padaryti vėl po kelių valandų, nes drabužiai, prakaitas, smėlis, vanduo nutrina dalį kremo. Tepantis odą kremo reikėtų nepagailėti – užtepti maždaug teniso kamuoliuko dydžio kiekį.
„Visada reikia pasverti žalą ir naudą – nudegti odą iki pūslių juk yra didesnė žala negu, kaip žmonės įsivaizduoja, galimas tam tikras pašalinis kremų poveikis – užsikimšusios poros ir t.t.“, – sakė dermatovenerologė.
Pasak jos, net ir pasitepus kremu, ilgai saulėje būti nederėtų, ypač vengti saulės nuo 11 val. ryto iki maždaug 3 val. popiet. Atsargiau kremus turėtų rinktis ir alergiški žmonės. Pasak M.Bylaitės, svarbiausia yra saugotis patiems, nes per ilgas buvimas saulėje kenkia visam organizmui, skatina odos senėjimą, alergiją saulės spinduliams, gali atsirasti pigmentinių dėmių, odos susirgimų.
„Kad ir kaip gerinamos apsauginės technologijos, tai tik teorinė maksimali apsauga. Saugotis reikia patiems“, – sakė M.Bylaitė.
Gydytoja kremus nuo saulės pataria įsigyti vaistinėse, jokiais būdais nepirkti jų iš nepatikimų pardavėjų, nes sudėtis gali skirtis.
