„Antano Baranausko keliu pas žemaičius“: antroji diena

Gegužės 4–10 dienomis Lietuvos keliais iš Anykščių Vainuto link rieda arklio kinkinys, kuriuo važiuojantys Anykščių muziejininkai, prisimindami prieš 160 metų keliavusį Antaną Baranauską, rašo kelionės dienoraštį. Šiandien – Arklio muziejaus muziejininko Audriaus LASKAUSKO dienoraščio puslapis apie antrąją kelionės dieną.

Gegužės 6 d. (antradienis)

Ties Milašiūnais sutinkame Krakių Žemės ūkio bendrovės sunkvežimį. Iš jo išlipa seni Arklio muziejaus bičiuliai ir mano pažįstami Albertas ir Alfonsas Marazai. Su Albertu važiuota ir 1996 m. vasaros pradžioje iš Kauno Lietuvos žemės ūkio akademijos iki Dotnuvos. Tuomet keliauta su keturmečiu rusų ristūnu Kadru, šiandien gi kelionei pasirengusi Lietuvos sunkiųjų veislės kumelė čempionė Varsa.

Šios dienos tikslas – pasiekti Žemuosius Kaplius, kur mūsų ekipažo laukia Zinaida ir Rimantas Kleivos. Deja, Antano Baranausko dienoraštyje minėtuose Daukainiuose nakvynės negavom. Kaimas labai ištuštėjęs.

Antros dienos kelionę pradedame iš kadaise klestėjusio sentikių Milašiūnų kaimo. Apie senuosius laikus šiandien čia primena tik kelios apleistos sodybos ir iš tolo matomos kapinaitės. Smuklininko Gosienskio karčemos taip pat nelikę. Linksmai besišnekučiuojant neprailgsta ir 15 km atkarpa iki Bukonių miestelio. Albertas mosteli ranka ties sankryža į Siesikus. Pasirodo jo tėviškė – Pagiriai. Ir čia sužinau apie jo pirmą kelionę arkliu iš Pagirių į didelį Ukmergės miestą. O kad tėvukas pasiimtų dešimties neturintį sūnų į kelionę, Albertas į vežimą įsitaisė iš vakaro, ir ten nakvojo.

Įvažiuojam į Bukonis, sukam link pagrindinės Bukonių mokyklos ir netikim savom akim! Mūsų pasitikti išeina visa mokykla! Negana to, po mūsų trumpo pabendravimo, esam išlydimi ne tik su nuoširdžiausiais palinkėjimais, bet ir apipilami dovanomis. Ne tik mes, bet ir Varsa sulaukia dovanų. Moksleiviai, negavę avižų, Varsai perduoda maišelį migdolų. Dėkojam už sutikimą mokyklos direktorei Elenai Tuzovienei ir visai mokyklos bendruomenei. Išvykdami, linkėjome vaikams prisiminti dienoraščio žanrą ir nedelsiant pradėti rašyti.

Pakeliui į Šėtą stebiu, kad čia laukai sužaliavę daug labiau nei Anykščiuose. Man antrina ir Albertas, primindamas, kad Šiaurės Lietuvoje ūkio darbai gali vėluoti iki dviejų savaičių.

Šėtoje mūsų laukė dar vienas susitikimas su Lietuvos jaunimu. Stadione sutinkame istorijos mokytojos-ekspertės Audronės Pečiulytės suburtas gimnazistų klases. Kaip ir Bukonyse, taip ir čia, perskaitėme antros dienos A. Baranausko kelionės dienoraščio fragmentą, čia pat pasidžiaugiame, kad dabar ne kovo mėnuo, surengiame viktoriną iškiliųjų anykštėnų tema ir palinkėję vieni kitiems geros kloties, keliaujame toliau.

Pravažiavus Šėtos kapines mūsų ekipažą stabdo moteris. Sustojus ir pasikalbėjus, paaiškėja, kad tai Aldona, mylinti arklius Šėtos gyventoja. Per Lietuvos radiją išgirdusi apie keliautojus, nusprendė pasitikti mus ne tuščiomis, o su pilnu maišu cukrinių runkelių. Užteks pamaloninti visiems žygio arkliams. Taip ir norisi sušukti – Lietuvoje meilė ir gėris arkliams – dar gyvi.

Prie nuostabaus grožio Obelies upės stabdelėjome pailsint Varsos. Čia atsigaivinome, Varsa pirmą kartą šiemet godžiai ragavo šviežios žolės ir čia pat užsigardino Aldonos lauktuvėmis. Pasistiprinę, tęsiame kelionę ir pasiekiame Žemuosius Kaplius, kur mus maloniai sutinka Kleivų šeima.

Šiandien įveikėme 33 km. Griežtai laikomės A. Baranausko nužymėto dienoraštyje maršruto ir netoli Kėdainių nakvojame.

Dėkoju Dievui už pagalbą kelionėje.

Audrius Laskauskas


Nuotr. Mindaugas Karčemarskas