Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2014 02 13

Ar mokestis už automobilį smogs šėšėliniam automobilių eksportui į Rusiją ir Baltarusiją?

Savo gyvenimo istorija skaitytojų naujienų portale ikrauk.lt pasidalijo Donatas. Vos prieš keletą metų jis dirbo nelegalaus automobilių verslo tarpininku. Dabar tapo solidžios firmos vadybininku. Už sutartą mokestį vyras pagal įgaliojimą gabendavo automobilius lietuviškais numeriais į Baltarusiją ir Rusiją.
BMW X5
BMW X5 / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Savo gyvenimo istorija skaitytojų naujienų portale ikrauk.lt pasidalijo Donatas. Vos prieš keletą metų jis dirbo nelegalaus automobilių verslo tarpininku. Dabar tapo solidžios firmos vadybininku. Už sutartą mokestį vyras pagal įgaliojimą gabendavo automobilius lietuviškais numeriais į Baltarusiją ir Rusiją.

Savo istoriją siūlykite ikrauk@15min.lt

Donato teigimu, Vyriausybės siūlymas apmokestinti automobilius smarkiai smogtų šėšėliniam automobilių eksportui. Nes jo pagrindas – automobilio išvežimas iš Lietuvos, prieš tai pardavus jį pagal įgaliojimą mūsų šalies piliečiui. Tokiu būdu kai kurie asmenys, besisukantys šiame neskaidriame versle, savo vardu gali turėti ne vieną dešimtį automobilių.

Ar nuo 2015 m. jie sutiks už šias transporto priemones mokėti tūkstančius litų?

Jei senas BMW Lietuvoje kainuoja 25-30 tūkst. litų, tai Rusijoje, pridėjus muitus, jo kaina sieks 40 tūkst. litų.

Donatas atskleidžia paprastą schemą. Apsukrūs vertelgos taip sutvarko dokumentus, kad automobilis su lietuviškais registracijos numeriais be trikdžių važinėja Baltarusijos, Rusijos ar Kazachstano miestų gatvėmis.

Įsigiję tokį automobilį pagal įgaliojimą, pirkėjai išvengia savo valstybių muito.

Tarkime, jei senas BMW Lietuvoje kainuoja 25-30 tūkst. litų, tai Rusijoje, pridėjus muitus, jo kaina sieks 40 tūkst. litų. Galutinė suma priklauso nuo variklio darbinio tūrio. Reikalas tas, kad rusai, baltarusiai ir kazachai geidžia benzinu varomų didelio litražo senų, bet prabangių automobilių. Tarkime, „Audi A6“ su ne mažesniu nei 4,2 l varikliu ir pan.

Kliūtys apeinamos

Pagal nustatytą tvarką, tokius automobilius įsigiję pagal įgaliojimą ir neperregistravę kitoje šalyje piliečiai turėtų nors kartą per metus kirsti Lietuvos sieną, bet to daryti jiems nebūtina – vertelgos taip sutvarko popierius, kad automobilis formaliai kerta sieną.

Anot Donato, jam nebuvo leista sužinoti paslapties, kaip „suvaikšto popieriai“. Tiesa, Maskvoje lietuviškais automobiliais važinėjantys Rusijos piliečiai tvirtina, kad jiems nieko net daryti nereikėjo – policija vis tiek netikrina, jie ramiai važinėja su Lietuvos piliečių duotais įgaliojimais.

Kaip veikia automobilių „(re)eksporto“ mafija

Šiuo verslu verčiasi vyrukai, iš pirmo žvilgsnio primenantys naujuosius rusus.  „Kieti“, treninguoti, važinėjantys keturakiais „Mercedes Benz“, BMW. Jų tikslas – didelio litražo (ne mažiau 3 l darbinio tūrio) automobiliai. Šie vyrai akivaizdžiai turi pažįstamų Rusijos ir Baltarusijos muitinėse.

Šie vyrai akivaizdžiai turi pažįstamų Rusijos ir Baltarusijos muitinėse.

Iš Lietuvos išvežami automobiliai – nenauji, bet techniškai tvarkingi, geros komplektacijos. Benzinas šiose šalyse pigesnis, ekologijos normos ten netaikomos, todėl tokių limuzino klasės automobilių paklausa didelė.

Iš pradžių vertelgos suorganizuoja fiktyvų įgaliojimą automobiliui. Sumoka kokiam nors Lietuvos piliečiui Vladimirui, kad jis įgaliotų kitą Lietuvos pilietį (šiuo atveju – Donatą) naudotis automobiliu.

Tuomet bendromis jėgomis sukuriama legenda (rusiškai „basnia“) apie tai, kad Donatas neva yra Vladimiro sūnėnas ir važiuoja kur nors į Vitebską (rytų Baltarusija) aplankyti kito Vladimiro giminaičio. Arba susigalvoja šiaip kokį artimą draugą, „su kuriuo tarnavo sovietų kariuomenėje“.

Populiariausias Donato kelias į Minską

Jeigu automobilio paskirties taškas yra Minskas, važiuojama per aplinkui, bandant sumėtyti pėdas.

Tarkime, iš Vilniaus Donatas važiuodavo per Zarasus į Latviją. Sukdavo per Daugpilį, Kraslavą. Kirtęs Baltarusijos sieną ir papasakojęs muitininkams istoriją apie giminaitį šios užsienio valstybės gilumoje, iškart sukdavo į Minską. Prieš tai, žinoma, išklausydavo Baltarusijos muitininko moralo: „Jei grįši be automobilio, aš tau parodysiu...“.

Šio verslo specifika tokia, kad jame darbuojasi „pažįstamų pažįstami“. Taip labiau pasitikima. Juk iš rankų į rankas keliauja asmens dokumentai – čia ne juokas. Su bosu dažniausiai susitikdavo degalinėse arba dideliuose prekybos centruose. Smulkioms išlaidoms gaudavo 100 Lt, 1000 baltarusiškų rublių  ir dar 100 eurų už darbą. Prie paso bosas pridėdavo dar ir sveikatos draudimą.

Minske, saugomoje automobilių aikštelėje automobilį ir jo dokumentus perimdavo tokie pat „patikimi“ asmenys – boso pažįstami. Jie nuveždavo į Minsko geležinkelio stotį, nupirkdavo bilietą į traukinį Minskas-Vilnius. Tokiu būdu vienos dienos popietę išvažiavęs iš Vilniaus, namo grįždavo jau kitą dieną, apie 11 valandą ryto.

Nepraleido net „Porsche“

Tačiau Donatas pastebėjo, kad Rusijos ir Ukrainos muitininkai – labai nenuspėjami. Buvo atvejų, kai jo per sieną nepraleido, nes jo sekta pasaka nepatikėjo.

Jis pats savo akimis matė ir neįtikėtiną atvejį, kai iš Latvijos į Rusiją muitininkai neįleido italo, su bičiuliais keliavusio apynauju „Porsche Cayenne“. Muitininkai italui pasakė, kad su tokiomis prabangiomis mašinomis per sieną važiuoti draudžiama. Galbūt įtarė, kad automobilis liks Maskvoje?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos