Spalio 12 d. (antradienį), 18 val. bare „Woo" vyko itin karšta diskusija, kurios tema „Romų integracija: ar romas gali būti mano kaimynas?“. Šią diskusiją organizavo tinklaraštis www.euroblogas.lt.
Diskusijos metu savo skirtingas nuomones pristatė žurnalistas Audrius Lelkaitis, savaitraščio „Veidas“ apžvalgininkas Audrius Bačiulis. Diskusiją vedė ir tvarką prižiūrėjo Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto lektorius Džiugas Paršonis. A.Lelkaitis yra režisierius, sukūręs dviprasmiškai vertinamą filmą „Vilniaus getas 2009“.
Diskusijos pradžioje buvo išdalintos balsavimo kortelės su klausimu – „Ar gali romas būti mano kaimynas“?
Audriaus Bačiulio nuomonė romų atžvilgiu buvo itin kategoriška, jis rėmėsi Prancūzijos pavyzdžiu (romų deportacijos programa). Tuo tarpu A. Lelkaitis mano, kad „mūsų problemų atpirkimo ožiai – romai“. Visos blogybės, kurias pastebime kitataučių gyvenime, dažniausiai būna nukreiptos prieš romų kilmės žmones. Taip mes lengvai įvardijame problemos židinį, tačiau nebandome išspręsti pačios problemos.
„94 procentai taboro gyventojų turi teistumą“, – taip, lyg „nurašydamas“ romus, gyvenančius tabore, pareiškia Bačiulis. Lelkaitis nenorėjo sutikti su šia nuomone, teigdamas, jog negalima kabinti žmogui etiketės – „juk teistumas kažkada baigiasi“.
Diskusijoje taip pat dalyvavo žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimų vadovė Jolanta Samuolytė, kuriai teko atsilaikyti prieš Bačiulio kritiką.
Jolanta Samuolytė iliustravo keletą pozityvių pavyzdžių iš romų gyvenimo, tačiau Bačiuliui jie pasirodė „nerimti“. Pasak jo, daugelis romų žino, kas „per asmuo yra Jolanta“, tad būtent dėl tos priežasties jie bando pasirodyti teigiami, prieš žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimų vadovę.
Samuolytė išsakė savo poziciją, jog reikia ieškoti galimų sprendimo būdų formuoti naują romų integracijos programą. Juk būtent šiais metais senoji programa buvo nutraukta, kaip nepasiteisinusi. 2008–2010 metais veikusi programa nepasiteisino. Kaip žinome, Lietuvai siekiant įstoti į Europos Sąjungą, buvo keliami tam tikri reikalavimai. Vienas iš jų – nauja romų integracijos programa. Senoji programa buvo sukurta „ant karštųjų“ – vien dėl to, kad ji būtų.
Naujos mintys ir iniciatyvos, kuriant naują romų integracijos programą :
Viešosios tvarkos, mokymo programos.
Policijos nuolatinis stebėjimas (kameros tabore įrengtos, bet iš to mažai naudos).
Nuolatinis „spaudimas" (noras mažinti narkomanų skaičių, juos gaudant ir baudžiant).
Teismo spragų pataisos (teistas už tą patį narkotikų platinimą 8–10 kartą, dar vis sugeba išeiti iš įkalinimo įstaigos). Reikia griežtinti bausmes, jog kaltinamasis padaręs tą patį nusižengimą daugiau negu vieną kartą, gautų didesnę bausmę. Kitose valstybėse kaltinamasis nuteistas aštuntąjį ar dešimtąjį kartą jau fiziškai negalėtų išeiti iš kalėjimo. Tam paprasčiausiai neužtektų gyvenimo metų. Tad pirmas dalykas, kuriam pritarė visi diskusijos pašnekovai – bausmių griežtinimas.
Taboro įsitraukimas į prevencinę programą.
Diskusijai artėjant į pabaigą, emocijos kilo, aistros kaito. Diskusijų ringą paliko Audrius Bačiulis, išskubėjęs (ar tiesiog nebenorėjęs) diskutuoti su publika. Džiugui Paršoniui sunkiai sekėsi suvaldyti diskusiją. Itin užkliuvo visų pašnekovų įjungti mikrofonai – kalbėjimas „vienas per kitą" neleido nuosekliai plėtoti minčių, trukdė. Buvo galima ir kokybiškiau paruošti diskusiją, apsiriboti vienu mikrofonu arba skirti daugiau dėmesio perjungiant mikrofonus ar juos „užtildant“.
Diskusijos pabaigoje susumavus balsus buvo paskelbti rezultatai. Taigi, „ar gali būti romas mano kaimynas?“ Rezultatai buvo tokie: gali 33 balsai, negali – 2 balsai, sugadintas balsavimo lapelis – 1 balsas.
Tad bent jau diskusija įrodė, kad diskusijos dalyviai paniškai nebijo romų tautybės žmonių ir nebijotų, jog jie būtų jų kaimynai. O gal tai tiesiog „draugiškas“ gestas iš dalyvavusiųjų? Juk diskusijoje taip pat dalyavo ir romų atstovai... Noras įsiteikti, parodyti, kad nesame tokie fobijomis gyvenantys žmonės?
Tik laikas parodys, kaip yra iš tiesų...
